Šią savaitę Vilniuje nuskambėjusios skandalingų statybų Kuršių nerijoje likvidavimo idėjos – griauti ar nusavinti pastatus – atgarsio sulaukė ir uostamiestyje, ir Neringoje.
Kaip neva betono karalyste paverstam gamtos kampeliui sugrąžinti unikalumą, savąjį veiksmų scenarijų šiandien žada pateikti ir Klaipėdos apskritis.
Kol sostinės ir uostamiesčio valdininkai bando išsisukti iš susidariusios situacijos, o teismai sprendžia, kuriuos Neringos savivaldybės tarybos patvirtintus detaliuosius planus naikinti, į šią mėsmalę patekę verslininkai tik gūžčioja pečiais.
Ne ką mažiau sutrikusi ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė: Aurelija Stancikienė stebisi, jog Neringos valdžiai esą nusispjauti į aukštesnių institucijų išvadas, mat ši neva ir toliau laiminanti tai, kas neteisėta.
Nuostoliai – ne tik investicijos
Viešai Aplinkos ministro Arūno Kundroto išsakyti žodžiai, jog likviduoti statybų skandalo padarinius galima nugriovus galimai neteisėtai išdygusius statinius, sumažinus juos ar net nusavinus, paremti kol kas tik dviem pavyzdžiais.
Ministras kaip potencialius bandomuosius triušius teisėtumo atkūrimo kelyje minėjo du skandalingus objektus Kuršių nerijoje: pastatą ant marių kranto Juodkrantėje, kuriame įsikūręs restoranas „Sorrento”, bei namų kompleksą Pervalkoje.
„Norėčiau ministrui pateikti kelis klausimus”, – vakar mūsų dienraščiui sakė Vytautas Duknauskas, bendrovės „Auduva”, kuriai priklauso restoranas „Sorrento” Juodkrantėje, savininkas.
Verslininką labiausiai nustebino išsakyta pastato nacionalizavimo galimybė: „Ministras teigė, kad šiuo atveju pastatas būtų atiduotas visuomenės reikmėms. O tai kieno gi reikmėms veikia restoranas? Ne žmonių? Ar visuomenės reikmėmis yra laikomos tik mokyklos ir bibliotekos?”
Paklaustas apie galimus nuostolius tuo atveju, jeigu valdžia imsis kraštutinių priemonių, V. Duknauskas patikslino, kad UAB „Auduva” restorano patalpas nuomojasi ir dirba tik sezono metu. Nepaisant to, išsikėlimas iš esamo pastato bendrovei atneštų didžiulių nuostolių.
Anot V. Duknausko, aplinkos ministras, kalbėdamas apie galimai neteisėtų pastatų išpirkimą iš verslininkų, kalbėjo apie šiam tikslui reikalingus milijonus. Tačiau jis vargu, ar įsivaizduoja realius nuostolius.
Pašnekovo teigimu, galimus nuostolius dėl veiklos nutraukimo sudaro ne tik investuotos lėšos, bet ir numatytas pelnas.
„Kiek investavom į restoraną Juodkrantėje? Nenorėčiau atsakyti į šį klausimą. Galiu pasakyti tik tai, kad nuostoliai būtų didžiuliai”,- sakė V. Duknauskas, anksčiau skelbtus duomenis, esą „Auduva” į restoraną „Sorrento” investavo pusę milijono litų, pavadinęs neatitinkančiais tikrovės.
Nusipirko problemas
Tuo metu tikrasis minėtojo pastato bei kitų statinių, sudarančių kompleksą „Juodkrantės namai”, šeimininkės – bendrovės „Verslo investicijų projektų centras” („VIP centras”) savininkas Darijus Vilčinskas sako ką kita.
Aplinkos ministro žodžių jis nelinkęs pernelyg sureikšminti: „Kaip suprantu, pastato griovimas ar nusavinimas vyks tik tuo atveju, jeigu valstybė skirs tam tikslui įgyvendinti pakankamai pinigų. Nuostabą kelia trečiasis siūlymas – mažinti statinių apimtis. Įdomu, kaip tai įmanoma padaryti ir kas už tai mokės?” – „Vakarų ekspresui” sakė D. Vilčinskas.
Anot jo, valdžios užmojai likviduoti statybų skandalo padarinius Kuršių nerijoje neva nesusiję su „VIP centro” statiniais: „Stačiau kompleksą Juodkrantėje ne tam, kad iš karto parduočiau. Be to, man keistos pretenzijos dėl nelegalumo: statybos vyko su galiojančiu statybos leidimu, pastatus priėmė valstybinė komisija. Statinių kompleksą Juodkrantėje įsigijome kaip nebaigtą statybą su visais reikiamais dokumentais”.
Paklaustas, kas gi atstovavo pardavėjams, „VIP centro” savininkas buvo atviras ir įvardijo bendrovę „Ąžuolynas”.
Ką apie valdžios radikalias galimai neteisėtų statybų šalinimo priemones mano kito aplinkos ministro įvardinto objekto – namų komplekso, atsiradusio autobusų stotelės vietoje Pervalkoje, savininkai, sužinoti vakar nepavyko.
Neringoje – be pokyčių
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė A. Stancikienė, paklausta apie Aplinkos ministro įvardytus galimus susidorojimo su neva neteisėtais statiniais, būdus, neslėpė apmaudo.
Anot jos, kol Vilniuje svarstoma, ką daryti, kaip naikinti skandalingų statybų pasekmes, Neringos savivaldybė esą ir toliau sėkmingai sudaro sąlygas įvairiems statiniams atsirasti.
„Įsivaizduokite: valstybinė statybų priežiūros inspekcija sustabdė botelio administracinio pastato statybą Preiloje, nes darbai neatitiko projekte numatytų veiksmų. Nepaisant to, praėjusių metų gruodžio 15-ąją Neringos savivaldybėje susirinkusi Nuolatinė statybų komisija, ignoruodama inspekciją, pritaria vykdomoms statyboms. O statybos darbų žurnale Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo rankomis įrašomas leidimas tęsti darbus”,- neslėpė pasipiktinimo direkcijos vadovė.
Apie tariamą Neringos valdžios pakantumą įstatymų pažeidimams, anot jos, byloja ir kitas pavyzdys: „Prisiminkime pastato, kuriame įsikūręs „Sorrento” restoranas, priėmimo aktą. Mūsų nacionalinio parko direkcijos atstovas atsisakė jį pasirašyti, tačiau visiems kitiems niekas neužkliuvo ir aktas buvo pasirašytas. Kreipėmės į Administracinių ginčų komisiją, tačiau ji mūsų skundą atmėtė. Dabar ruošiamės teisminiam procesui.
Natalija Mogučaja