Abiturientus į neviltį stumia artimųjų keliami reikalavimai ir mokytojų gąsdinimai
Abitūros egzaminai būna kasmet. Artėjant šiai ugnies linijai ne vienas pedagogas į darbą paleidžia išbandytą ir, jo nuomone, veiksmingiausią mokinių skatinimo būdą – negatyvias prognozes.
Palaikymas geriau už vaistus
„Mokytojai pataria nesvajoti apie prestižines specialybes, jei, tarkim, kuris nors moksleivis, jų nuomone, neišlaikys egzaminų. Daugiau dėmesio skiriama tiems abiturientams, kurie laikys valstybinius egzaminus. Mano nuomone, prieš egzaminus jokie raminamieji vaistai nepadės. Tereikia gerai išsimiegoti ir tiesiog pasitikėti savo jėgomis. Labai reikalingas tėvų, draugų palaikymas. Svarbu nekelti sau per didelių reikalavimų”, – sakė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos dvyliktokė Agnė Talalaitė.
Kartu besimokanti Laura Jakutytė pasakojo, kad tėvai ją jau dabar pradeda raminti, kad viskas bus gerai, jei net ir nepasiseks. „Sako, kad egzaminai – dar ne pasaulio pabaiga, kad dėl jų neverta perdaug nerimauti ar naktimis nemiegoti.
Mano manymu, daugiausiai laiko reikia skirti toms disciplinoms, kurių prireiks stojant į aukštąsias mokyklas”, – kalbėjo gimnazistė.
Aukoja savaitgalius
Kauno „Aušros” gimnazijos abiturientė Eglė Kazakevičiūtė džiaugėsi, kad besirengdama egzaminams iš tėvų ir draugų sulaukia ir paramos, ir pagalbos. „Man tai labai svarbu. Nors kartais, kai gaunu prastesnį pažymį, jie atskaito moralą, kad nesimokydama gyvenime nieko nepasieksiu ir eisiu gatvių šluoti”, – nusišypsojo E.Kazakevičiūtė. Ji tikino, kad mokytojai egzaminais negąsdina, neapkrauna namų darbais.
Eglės bendramokslė Evelina Dovidaitytė teigė: norint, kad atestatas gražiai atrodytų, tenka ir prie visiškai nereikalingų, jos manymu, dalykų praleisti ne vieną valandą. „Pamokų ruošai dažnai tenka paaukoti savaitgalius. O juk kai kurių dalykų neprireiks nei stojant į aukštąsias mokyklas, nei laikant abitūros egzaminus. Manau, kad švietimo sistemoje dar daug ką reikėtų pakeisti”, – sakė E.Dovidaitytė.
Gėda prieš gimines ir mokytojus
Pasak Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos auklėtinės Rūtos Čadavičiūtės, daugelis mokytojų pasirengimą egzaminams palieka abiturientų sąžinei. „Mokytojai tik silpniau besimokantiems sako, kad jie neišlaikys egzaminų, niekur neįstos. Taip bando paskatinti, kad geriau mokytųsi”, – kalbėjo gimnazistė.
Rūta norėtų studijuoti Kauno medicinos universiteto Odontologijos fakultete. „Labiausiai nerimą kelia chemijos ir biologijos valstybiniai egzaminai, nes reikės išmokti daugybę specifinių terminų, formulių, kitos informacijos. Guodžia vien tai, kad mes esame paskutinieji, kuriems dar bus leista perlaikyti egzaminus, tačiau nesinori nuvilti tėvų ir mokytojų”, – samprotavo R.Čadavičiūtė.
Kauno jėzuitų gimnazijos abiturientė Aurelija (vardas pakeistas) sakė labai bijanti egzaminų. „Jei neišlaikysiu, nuvilsiu daugelį manimi besąlygiškai tikinčių žmonių. Mokytojai sako, kad negalime padaryti gėdos gimnazijai. Esu viena iš pirmūnų, todėl tėvai tiesiog yra užtikrinti, kad egzaminus išlaikysiu aukščiausiais balais. Aš vis pagalvoju, kad galbūt dėl įtampos man nepasiseks ir egzaminų visai neišlaikysiu. Jaučiu didelę įtampą. Juk negaliu niekam gėdos padaryti. Kaip po to močiutė aiškinsis giminėms, kad anūkė niekur neįstojo, nes per egzaminus pamiršo viską, ko taip ilgai mokėsi?” – nerimavo Aurelija.
Slegia didžiulė atsakomybė
Kauno „Saulės” gimnazijoje besimokanti abiturientė Sandra pasakojo, kad daugelis mokytojų nuolat primena: abitūros egzaminai nulems ateitį. „Sulaukiame ir grasinimų. Neretai mokytojai sako, kad neleis laikyti egzaminų ar kad išves neigiamą pažymį. Spaudimą ir įtampą jaučiame kasdien. Yra ir tokių mokytojų, kurie mus nuteikia, kad egzaminų neišlaikysime, nes neva nieko nemokame. Tokiu būdu jie tikriausiai stengiasi mus priversti mokytis, tačiau, mano manymu, toks metodas yra netinkamas”, – atviravo abiturientė.
Pasak jos, daugelis bendramokslių labiausiai bijo matematikos egzamino. „Kad tik nepadarytume mokytojams gėdos jo neišlaikę. Matematikos mokomės sustiprintai”, – aiškino Sandra.
Kita Kauno „Saulės” gimnazijos dvyliktokė pasakojo, kad artėjant egzaminams ją ir daugelį pažįstamų aplanko juodos mintys. „Dvyliktoje klasėje įvyksta kažkoks gyvenimo šuolis, viskas pasikeičia. Baimė dėl atsakomybės nežmoniškai slegia. Aplink tvyro įtampa, įkyrėjo mokytojų ir tėvų skatinimai ar net reikalavimai. Šiuo metu geriu raminamuosius vaistus, tačiau ir jie ne visuomet padeda”, – atviravo Raimonda (vardas pakeistas).
Turi būti psichologais
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje chemijos mokanti Raimonda Janickienė teigė, kad artėjant egzaminams kiekvienam mokytojui prireikia nemenkų psichologijos žinių. „Artėjančius egzaminus jaučia ne tik abiturientai, bet ir jų tėveliai, ir mes, mokytojai. Baimė jaučiasi ir pamokų metu”, – neslėpė R.Janickienė.
Jos manymu, kiekvienas pedagogas turi turėti nemenkų paauglių psichologijos žinių. Tai labai praverčia ne tik prieš egzaminus, bet ir kasdieniame mokyklos gyvenime. „Atviras bendravimas tarp mokinių, mokytojų ir tėvų yra labai svarbus. Deja, daugelyje mokyklų mokiniai ir mokytojai yra tarsi atskiros valstybės. Artėjant egzaminams ir įskaitoms nereikėtų vengti ir psichologo konsultacijų. Profesionalus specialistas gali patarti, kaip apmalšinti stresą, egzaminų baimę. Pati taip pat neretai pasikonsultuoju su savo sūnumi, kuris studijuoja psichologiją, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, ką patarti moksleiviams”, – kalbėjo mokytoja metodininkė R.Janickienė.
Svarbiausia – galimybės
„Dažnai gimnazistai egzaminus renkasi ne pagal savo galimybes. Jei mokinys prastai mokosi, jis pats turi nuspręsti, ar jam tikrai verta laikyti valstybinį egzaminą. Jo negalima nei žeminti, nei gąsdinti. Reikia stengtis sudominti savo dėstoma disciplina, kad pradėtų stengtis ir geriau mokytis.
Apie artėjančius egzaminus reikia pradėti galvoti jau vienuoliktoje klasėje, kadangi kaip tik tada ir prasideda viso kurso kartojimas. Reikia daug mokytis pamokų metu, kad netektų vėliau naktimis mintinai mokytis viso vadovėlio”, – sakė Kauno „Aušros” gimnazijoje istorijos mokanti Danguolė Simonavičienė. Pasak jos, artėjant egzaminams abiturientai palaikymo turėtų sulaukti ir iš mokytojų.
Po metų atrodo juokinga
Pernai egzaminus laikęs Kauno Šilainių vidurinės mokyklos absolventas Tadas Stankus pasakojo, kad tuo metu jis labiausiai bijojo viską pamiršti. Tačiau, pasak vaikino, šiandieną egzaminų baimė atrodo juokingai.
„Tėvų ir draugų palaikymas išties labai padėjo. Nejaučiau jokios įtampos. Baisiau buvo mokantis, nei sėdint egzamine.
Mokytojai dar prieš pirmąsias įskaitas pradėjo gąsdinti, norėjo, kad daugiau laiko skirtume mokslams. Tačiau nebuvo taip baisu”, – patirtimi dalijosi T.Stankus.
Šio devyniolikmečio patarimui mokytis ne vien paskutinę naktį prieš egzaminą pritarė ir Vaikų telefono linijos psichologai Linas Slušnys ir Ugnė Lipeikaitė. Specialistai teigė, kad nerimas nepadės.
Jie taip pat patarė nevengti nesuprantamų klausimų, geriau prie jų padirbėti ilgiau. O svarbiausia nepamiršti, kad gyvenimas yra ne tik egzaminai ir kontroliniai. Negalima atsisakyti laisvalaikio, poilsio, reikia gerai maitintis ir išsimiegoti.
Bus dar daug galimybių parodyti, ką sugebi, ir sulaukti sėkmės ateityje.
Karolina Marcinkevičiūtė
Tik nereikia varyti, kad mokykloje sunku mokintis, maziau pezeti reikia, va mes tie, kurie pabaigeme vidurine pries sesis, septinis metus, vat mums tikrai buvo sunku, nes privalejome, be jokio pasirinkimo humanitariniu ar tiksliuju mokslo saku, viska mokintis ir taip kad nu!!!Egzus laikyti taip pat visus reikejo ir neverkslenom, kad sunku, o dabar kai pasiziurejau, galima pasirinkti mokiniams krypti, pagal ta krypti ir egzaminai atitinkamai laikomi. Ir cia sunku???Net juokas ima!!!!Aisku, jei nori stoti i medicina, ar i kita kokia spec.atitinkamai laikomi ir valstybiniai egzaminai, bet cia pats mokinys suinteresuotas turetu buti. Maziau verkslenti, kad sunku, o vietoje to mokintis ir varyti i prieki, o ne lengvatu sau ieskoti.
donna bella
taip, gal dalyku ir turejote daugiau, bet mums ne ka maziau reikia dabar mokytis. bet manau ir esu tikra, kad jums buvo lengviau, bent jau del to, kad konkurencija buvo kurkas mazesne. dabar puse tu, kurie istojo, tavo laiku liktu kazkur sarasu gale, ir nezinotu, kur detis.