Sinoptikai negali šimtu procentų garantuoti, kad Lietuvą kaustęs Arktinis šaltis į mūsų šalį nesugrįš.
Nors specialistai sako, kad iki trisdešimties laipsnių žemiau nulio nukritusi temperatūra sausio mėnesį esąs įprastas reiškinys Lietuvoje, jau atslūgusi šalčio banga vis dėlto priskiriama klimatinių anomalijų grupei.
Juolab kad pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie visuotinį klimato atšilimą.
Žinovai perspėja, jog nepaisant ekstremalių šalčių, globalinis klimato atšilimas jau dešimtmetį vyksta Lietuvoje, o vis ryškesnių jo pasireiškimo požymių – uraganų, audrų, sausrų ir potvynių – kasmet sulauksime vis daugiau.
Nepastebimi požymiai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) prie Aplinkos ministerijos atstovės Audronės Galvonaitės teigimu, mūsų šalis yra gana judrioje orų „sankryžoje”, kur „eismą” reguliuoja Atlanto ir Arkties vandenynai, Viduržemio jūra, Eurazijos ir Afrikos žemynai. Skirtingo galingumo bei temperatūros oro masių judėjimas ir lemia lietuviškų orų įvairovę.
Pastaroji šalčio banga apgaubė visą Europą po to, kai šaltos oro masės įsiveržė tarp Sibiro anticiklono ir judrių Atlanto anticiklonų. Ir tai, anot LHT Klimatologijos ir metodikų skyriaus specialistų, esą įprasta. Antai prieš 300 metų sausį į Lietuvą ir gandrai parskrisdavę, o štai 1940-aisiais tą patį mėnesį mūsų šalyje buvo net minus 40.
LHT vyriausioji hidrologė Monika Misiūninė sako, jog visa tai, ką jaučiame – ar tai būtų šalčio, ar karščio bangos, – lemia ne tik oro masių judėjimai.
„Lietuvoje specialistai neneigia globalinio klimato atšilimo fakto, šis procesas pas mus vyksta taip pat, kaip ir kitose pasaulio šalyse, tiesiog pasekmės gali būti kiek kitokios ir mes, paprasti mirtingieji, kasdieniame gyvenime atšilimo požymių tiesiog nepastebime.”
Specialistės teigimu, per pastaruosius dešimtį metų vidutinė temperatūra Lietuvos teritorijoje jau pasikeitė: „Jau atšilo septyniomis dešimtosiomis laipsnio. Nors gali atrodyti, kad pokytis nežymus, iš tikrųjų tai yra daug.”
Pasekmes pajusime
Anot pašnekovės, būtų klaidinga manyti, kad, jeigu jau vyksta visuotinis atšilimas, vadinasi, neliks Lietuvoje žiemų.
Žiemos šiltės labai pamažu, tad artimiausiais metais nesulauksime nei ledynmečio, nei ištisus metus kepinančios saulės.
Vis dėlto klimatinių pokyčių padariniai bus juntami: „Kalbėti apie ateities kataklizmus ir stichines nelaimes yra sunku, nes LHT klimatinius pokyčius tik fiksuoja. Galiu pasakyti tik tiek, kad vis dažniau savo kailiu patirsime uraganų, audrų, sausrų, potvynių pasekmes.”
M. Misiūnienė nesiryžo raminti tautiečių, kad žemė po jų kojomis daugiau nejudės: „Lietuva nėra seisminėje zonoje, tačiau atokiau įvykusių žemės drebėjimų banga iki mūsų šalies teritorijos gali atsiristi.”
Ledynai tirpsta
Atsakymų į klausimus, kas gi keičiasi dėl to, kad klimatas šyla, ir kodėl tai apskritai vyksta, galima aptikti begalę. O kol viso pasaulio mokslininkai ginčijasi, kada žmonija išnyks ir ieško būdų tai sustabdyti, Europos Sąjunga globalinį klimato atšilimą jau pripažino svarbiausia aplinkosaugine problema.
Ekologinio klubo „Žvejonė” narys klaipėdietis Erlandas Paplauskis sako, kad bet kokie ginčai apie klimato atšilimą turėtų baigtis pasidomėjus situacija Žemės ašigaliuose.
„Klimatas šyla ir apie tai byloja Antarktidoje atsirandantys plyno vandens „kilimai”. Jie įrodo, jog įprasti temperatūriniai svyravimai įgijo anomalią formą. Ledynų masė mažėja, nes jie tirpsta nė nepradėję judėti, dėl to kyla vandens lygis Atlanto vandenyne”, – aiškino praktikuojantis ekologas.
E. Paplauskio teigimu, visa tai esą vyksta dėl žmonių veiklos, teršiančios aplinką.
Atsidurs po vandeniu
Pasaulio mokslininkai savo ruožtu tikina, kad globalinis atšilimas lems skirtingus orus. Dalis planetos gyventojų gąsdinama, kad jie išmirs ne nuo alinančio karščio, o nuo šalčio.
Būtent Europoje bei Šiaurės Amerikoje neva pamažu įsivyraus šilti ir drėgni subtropiniai orai, lemsiantys maro epidemijos, 16-ajame amžiuje nusinešusios 34 milijonus žmonių gyvybių, pradžią.
Išbandymų esą pakaks ir tiems, kurie išliks: kryptį keičianti Golfo srovė, tūkstantmečiais užtikrinusi šalto ir šilto vandens cirkuliaciją tarp Šiaurės ir Pietų, Europą atšaldys. O kylantis vandens lygis Atlanto vandenyne pakoreguos ir valstybių geografines ribas.
Rusijos astrologas Pavelas Globa tikina, kad 2039 metais Paryžius taps uostamiesčiu, Olandija virs jūros dugnu, o Anglija apskritai išnyks iš pasaulio žemėlapių. Išsigelbės tik žmonės, gyvenantys kalnuotose Škotijoje ir Airijoje. Anot jo, po vandeniu atsidurs ir Jūrmalos kurortas kaimyninėje Latvijoje.
Natalija Mogučaja
ar myli mane ka atrasyk.