Pirminės sveikatos priežiūros įstaigas pribloškė žinia, kad gaus dar mažiau pinigų
Šių metų pradžioje akibrokšto sulaukė pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Sumažinus paslaugų bazinę kainą gausiausiai pacientų grupei, jų laukia finansiniai nuostoliai.
Tai ypač pajuto tos poliklinikos ir bendrosios praktikos gydytojų kabinetai, klinikos, prie kurių prisirašę daugiau jaunesnių, darbingo amžiaus pacientų.
Jose dirbantys gydytojai jaučiasi apgauti: žadėta toliau didinti algas, o pinigų skiriama mažiau. Pirmame atlyginimų kėlimo etape jiems darbo užmokestis ir taip kilo kur kas menkiau, lyginant su ligoninėmis.
Laukia nuostoliai
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų laukia sunki užduotis: kaip gaunant mažiau pinigų toliau kelti atlyginimus? Teks dar labiau susiveržti diržus, taupyti kitose srityse.
Bendrosios praktikos gydytojus bei pirminės sveikatos priežiūros įstaigas vienijančios organizacijos praėjusią savaitę kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Žilviną Padaigą ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę, prašydami peržiūrėti
sprendimą ir atsižvelgti į jų pastabas bei pasiūlymus.
Pasak Nacionalinės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Liudviko Borisevičiaus, nuo sausio pirmosios sumažintas paslaugų teikimo įkainis už didžiausią pacientų amžiaus grupę (18 – 49 metų). Ji sudaro apie 50-60 proc. bendro gyventojų, aptarnaujamų gydymo įstaigose, skaičiaus. Apmokėjimas už šios grupės pacientų metinį aptarnavimą sumažintas 20 proc., arba 10 litų, iki 41,2 lito.
„Nors kitoms 7 pacientų grupėms įkainis padidintas, dauguma gydymo įstaigų patirs finansinius nuostolius. Vietoje deklaruoto įkainių ir medikų atlyginimų didinimo už pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas iš tiesų yra vykdoma finansavimo mažinimo politika”, – teigia pašnekovas.
Gražu tik popieriuje
Šilainių šeimos sveikatos centrui vadovaujantis L.Borisevičius sako, kad pakeitus įkainius jo vadovaujama įstaiga patirs 31 tūkst. litų nuostolį. „Kas iš to, kad padidinti įkainiai kitoms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, vaikams. Skaičiai gražūs tik popieriuje. Juk vos 1 proc. pacientų sudaro vaikai. Tai, kad už juos bus mokama daugiau, nieko iš esmės nekeičia”, – skaičiuoja asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, didesni ar mažesni praradimai laukia beveik visų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų.
Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti, kam finansavimas padidės, tačiau juokingai mažomis sumomis, po kelis šimtus litų ir panašiai.
„Pinigų sumažės, o algas medikams turime didinti. Įdomu, iš ko? Kitų išlaidų mažinimo sąskaita? Jei nėra lėšų, tai reikėtų tiesiai ir pasakyti, kad negalime pakelti atlyginimų tiek, kiek žadėta. O dabar manipuliuojama įkainiais, aiškinama, kad bendras finansavimas nesumažės”, – sako Šilainių šeimos centro vadovas.
Kalniečių poliklinikos vyriausiosios gydytojos Virginijos Gailienės teigimu, kol kas nėra tiksliai suskaičiuota, kiek pinigų praras jos vadovaujama įstaiga, tačiau ji neigiamai vertina šį sprendimą. „Įkainiai ir taip neatitinka realių išlaidų, todėl kelias tik vienas – juos ženkliai didinti. Ir visus, o ne tik atskirų pacientų amžiaus grupių. O dabar daroma priešingai”, – aiškina poliklinikos vadovė.
Dainavos poliklinikos direktoriaus Giedriaus Andziukevičiaus vertinimu, iš tiesų jaunimas, studentai, retai serga. Tačiau jau nuo 30 – 35 metų amžiaus žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai, tokių paslaugų jiems turėtų būti teikiama daugiau, tad ir įkainis turėtų būti didesnis. Dar vyresni, apie 40 – 45 metų amžiaus jau padeda sirgti įvairiomis ligomis.
„Ši pacientų amžiaus grupė būtų padalinta į kelias, joms numatyti skirtingi įkainiai: jaunesniems – mažesni, vyresniems – didesni. Tai atitiktų realybę”, – kritikuoja G.Andziukevičius.
Neatitinka sąnaudų
Kreipimesi piktinamasi, kad įkainiai nustatomi neįvertinus realių sąnaudų. O jos vis didėja: atsirado pridėtinės vertės mokestis medicininėms priemonėms, įrangai, auga transporto išlaidos, tenka draustis. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms priskirta daug papildomų funkcijų, vis plečiamas šeimos gydytojo paslaugų spektras, didelį papildomą krūvį sudaro skatinamosios, taip pat profilaktinėse programose numatytos paslaugos.
Be to, už jas mokama per mažai, jos yra įstaigoms nuostolingos. Pavyzdžiui, skatinamos paslaugos – lašelinės infuzijos bazinė kaina siekia 7,5 lito. Laiko sąnaudos jai sudaro 2 – 3 val., įstaiga už 1 val. jai turi mokėti 10,6 lito, sistema kainuoja 1 litą, o transporto išlaidos – 2 – 3 litus. Iš viso išleidžiama 30 litų, o už ją mokama 7,5 lito.
„Tačiau mes verčiami jas daryti, nors ir neapsimoka. Tas pats ir su profilaktinėmis paslaugomis – gimdos kaklelio vėžio profilaktikos, kraujo krešėjimo rodiklio tyrimo, profilaktinio krūties vėžio rentgenologinio ištyrimo. Jei jų neteiksime, ligonių kasos grasina, kad nepasirašys su mumis sutarties”, – piktinasi L.Borisevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad skirstant gyventojus į amžiaus grupes nepakankamai įvertinti jų sveikatos rodikliai. Sergamumas pradeda augti jau nuo 30 metų, o šiai grupei įkainis sumažintas. Tikrai anksčiau, nei sulaukę 50 metų, daugelis žmonių ima sirgti įvairiomis širdies kraujagyslių, onkologinėmis, sąnarių ir kitomis ligomis.
Jei ligoniui sukako 50 metų, sveikatos priežiūros ir gydymo sąnaudos padidėja 4 – 5 kartus, o įkainis – tik trečdaliu. 7-17 metų ir vyresnių nei 65 metų amžiaus grupių įkainis vienodas, nors vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos priežiūros sąnaudos yra dvigubai didesnės.
Neketina trauktis
Kilus pasipiktinimo bangai sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pareiškė, kad kol kas
sprendimo atšaukti neketinąs. Jis pabrėžia, kad sprendimas priimtas Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, kurioje dalyvauja ir medikų, įstaigų, pacientų atstovai.
Be to, bazinių kainų motyvacija pagrįsta tiksliais statistiniais duomenimis, remiantis gyventojų vizitų į pirmines sveikatos priežiūros įstaigas skaičiumi. Esą todėl padidinti metiniai įkainiai už vaikus ir vyresnius nei 50 metų amžiaus pacientus. Tuo tarpu 18 – 49 metų amžiaus gyventojai rečiau lankosi pas poliklinikų gydytojus, jų sveikatos priežiūra garantuojama ir per prevencines-profilaktines programas.
Absoliuti pinigų suma, mokama už prisirašiusius pacientus, nemažės, tikina Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas. Tačiau bendras finansavimas poliklinikoms, pirminės sveikatos priežiūros centrams už prie jų prisirašiusius pacientus gali sumažėti iki 3 proc. Tai kaip yra iš tikrųjų: pinigų bus mažiau, ar daugiau?
Ministerijos sekretorius paaiškino, kad vienoms įstaigoms finansavimas padidės, o kitoms sumažės: „Galutinis rezultatas gali būti sumažėjęs iki 3 proc. finansavimas. Labiausiai laimės periferijų, kaimo gydymo įstaigos ir ten dirbantys šeimos gydytojai, kurių pacientų dauguma – pagyvenę žmonės. Nepralaimės ir turinčios daug mažųjų pacientų. Manome, kad tai teisinga, nes jie kur kas dažniau serga, lankosi pas gydytoją”.
Tuo tarpu didžiųjų miestų poliklinikos, prie kurių prisirašę daug jaunesnių ir sveikų pacientų, kai kurios privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gaus šiek tiek mažiau pinigų. Tačiau, H.Baubino įsitikinimu, ne tiek, kad negalėtų, kaip ir numatyta, kelti atlyginimų.
Kartelė neturi žemėti
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė stebisi, kad paslaugų įkainiai mažinami, nors ženkliai didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.
„Įkainiai bet kokiu atveju neturėtų būti mažinami, o tik keliami, reaguojant į situaciją, pacientų judėjimą, sergamumo pokyčius. Gal tikslinga nustatyti bazinį metinį įkainį, o paskui jį kelti priklausomai nuo minėtų aspektų. Kartelę leisti žemyn tikrai netikslinga”, – teigė parlamentarė.
Ji informavo, kad praėjusios savaitės pabaigoje buvo susitikusi su ministru Ž.Padaiga, Premjero visuomeniniu patarėju Jonu Kairiu ir aptarė šį klausimą.
„Sutarėme, kad dar sykį reikia patikrinti skaičiavimus, surinkti informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ir pažiūrėti, kokia reali padėtis. Gal buvo apsirikta skaičiuojant. Manau, kad jei įstaigų priekaištai pagrįsti, tikrai įmanoma įkainį padaryti tokį, koks buvo anksčiau”, – sakė D.Mikutienė.
Seimo Sveikatos komiteto narės Vidos Čigriejienės vertinimu, finansavimo mažinimas pirminėje grandyje žlugdo šias įstaigas. Ji tikisi, kad sveikatos apsaugos ministras kritiškai įvertins šį savo sprendimą ir jį atšauks.
„Į mus kreipėsi medikai, prašydami pagalbos. Jie pagrįstai mano, kad įkainių mažinimas – žingsnis atgal reformuojant sveikatos sistemą. Jo motyvai visiškai neaiškūs, kai finansavimas auga. Ministerija, kaip ir siūlo gydytojai praktikai, turėtų ne skatinti kai kurias paslaugas, o už visas mokėti pagal realias kainas”, – aiškino Seimo Sveikatos komiteto narė.
Giedrė Budvytienė