Buvęs Seimo narys Vytautas Šustauskas tvirtina nepažinojęs dabartinio vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus
Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderis V.Šustauskas nustebo sužinojęs, jog parlamentinė komisija, tirianti prieš dešimtmetį bankrutavusio skandalingojo koncerno EBSW veiklą, ketina aiškintis jo ir ministro G.Furmanavičiaus ryšius. Eksparlamentarą taip pat papiktino žiniasklaidoje paskleista klaidinga informacija, neva jis vadovavo žlugusios „Kauno holdingo kompanijos” (KHK) kreditorių susirinkimui.
Akyse nebuvo matęs
Praėjusį penktadienį parlamentinė tyrimo komisija nusprendė į apklausą iškviesti vidaus reikalų ministrą G.Furmanavičių ir išklausinėti jį apie jo sąsajas su koncernui EBSW priklausiusiomis bendrovėmis. Remiantis komisijos sukauptais duomenimis, G.Furmanavičius daugiau nei prieš dešimtmetį vadovavo koncernui priklausiančiai akcinei bendrovei „Žemprojektas”, turėjo šios ir kitų koncerno bendrovių akcijų, buvo kai kurių įmonių stebėtojų tarybos nariu, užėmė įvairias kitas pareigas.
Komisijos rašto vidaus reikalų ministrui projekte atsirado ir klausimas, kas G.Furmanavičių, kaip tuometinį AB „Žemprojektas” direktorių, siejo su V.Šustausku.
„Tiek metų pragyvenęs Kaune, aš to Furmanavičiaus net akyse nebuvau matęs. Pirmą kartą jį pamačiau Seime, kai jis tapo ministru. Retkarčiais nuvažiuoju į Seimą ir kaip tik vieną tokį kartą žiūriu – jis eina. Tai tik linktelėjau galva ir viskas. Rankos niekada gyvenime nesame vienas kitam padavę”, – „Kauno dienai” tvirtina V.Šustauskas.
LLS lyderis pasipiktino ir žiniasklaidoje bei vienos naujienų agentūros paskleista žinia, kad jis neva dirbo KHK kreditorių susirinkimo pirmininku. Tuo tarpu parlamentinės komisijos rašte ministrui G.Furmanavičiui buvo suformuluotas toks klausimas: „Kodėl jūs siūlėte teismui paskirti Vytautą Šustauską kreditorių susirinkimo primininku?”
Pasiuntė velniop
Seimo tyrimo komisija turi AB „Žemprojektas” direktoriaus G.Furmanavičiaus Kauno apygardos teismui parašytą pareiškimą, kuriame yra toks sakinys: „Prašau, iškėlus bankroto bylą IAB „Kauno holdingo kompanijai”, paskirti kreditorių susirinkimo pirmininku Vytautą Šustauską”.
V.Šustauskas „Kauno dienai” sakė, kad jam išties buvo siūlyta tapti KHK kreditorių susirinkimo pirmininku, už šias pareigas pasiūlytas geras atlyginimas, tačiau jis iš karto atsisakė šio pasiūlymo.
„Aš nė vienos sekundės nebuvau tuo pirmininku. Ir šias pareigas man siūlė ne Furmanavičius, o tokia firma „Juridinė konsultacija”, kuri tuomet buvo įsikūrusi K.Donelaičio gatvėje. Jie žinojo, kad tuomet sunkiai verčiausi, neturėjau darbo, tad pasikvietė jie mane ir paklausė, ar nenorėčiau tapti kreditorių susirinkimo pirmininku. Dar sakė, kad gaučiau neblogą atlyginimą. Tačiau aš net negalvojęs pasiunčiau juos velniop. Po to man nieks daugiau dėl to neskambino ir nieko nebesiūlė”, – prisiminė V.Šustauskas.
LLS lyderis tvirtina nei anksčiau, nei dabar nesidomėjęs, kas įgaliojo „Juridinę konsultaciją” pasiūlyti jam KHK kreditorių susirinkimo pirmininko pareigas.
Negrąžinti milijonai
Neslepiantis, jog ketina su LLS dalyvauti po metų vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose ir „atsiimti Kauną”, V.Šustauskas tvirtina, kad klaidinga žinia apie tariamas jo pareigas KHK kreditorių susirinkime gali pakenkti šiems planams.
„Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas atsako už visus indėlininkų pinigus. Jis juos turi surasti, perimti savo atsakomybėn visą įmonės turtą, kreiptis į teismą, kad būtų uždėtas areštas ir nespėta to turto išparceliuoti. Dabar gi indėlininkams neatiduoti milijonai. Tai gal Šustauskas į kišenę juos įsikišo, kas antras pagalvos. Dar ims ir atlėks holdingo indėlininkai pas mane pinigų prašyti. Sakys, buvai pirmininkas, tai kur padėjai visą turtą”, – piktinosi eksparlamentaras.
KHK, veikusi nuo 1992 metų iki 1995-aisiais ištikusio bankroto, iš gyventojų rinko indėlius visoje Lietuvoje. Susivilioję didelėmis palūkanomis, savo santaupas šiai koncernui EBSW priklausančiai investicinei bendrovei patikėjo 15,6 tūkstančio žmonių.
Iš viso per savo gyvavimo laikotarpį KHK iš šalies gyventojų surinko 344 milijonus litų. Dalį šių pinigų koncernas panaudojo įvairioms bendrovėms privatizuoti. Po žlugimo KHK indėlininkams liko skolinga daugiau kaip 80 milijonų litų.
Arūnas Ivaškevičius