Veržiantis labai šaltam arktinės kilmės orui, Lietuvoje įsigali šaltis. Meteorologijos stočių duomenimis, praėjusią naktį žemiausia temperatūra šalyje buvo 26-29 laipsniai šalčio, pajūryje ir pietvakariniame šalies pakraštyje – 23-25 laipsniai šalčio. Švenčionių paprastosios klimato stoties duomenimis, žemiausia temperatūra buvo minus 30°C. Tokia pati temperatūra užfiksuota, Lietuvos automobilių kelių direkcijos informacinės sistemos duomenimis, Pabradėje ir Medininkuose.
Šiandien, sausio 20-ąją, dieną šals iki 19-24°C, šiaurės rytiniuose rajonuose – iki 26°C. Nors rytoj, pasak Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus viršininkės Vidos Ralienės, numatoma truputį aukštesnė temperatūra, tačiau bus labai žvarbu – stiprės pietryčių, rytų krypties vėjas, pietvakariniuose rajonuose pasnigs, pustys. Naktį šals iki 24-29°C, pietvakariniuose rajonuose bus minus 19-23°C. Aukščiausia temperatūra dieną bus minus 18-23°C, šiaurės rytiniuose rajonuose – iki minus 25°C. Sausio 22-23 d. temperatūra vėl kris, vėjas silpnės. Naktimis bus 23-28°C, vietomis – iki minus 32°C. Dienomis šals iki 19-24°C, šiaurės rytiniuose rajonuose iki – 27°C.
Meteorologai tikisi, kad Lietuvos šalčio rekordas nebus pasiektas. Toks rekordas – minus 42,9°C – buvo užfiksuotas Utenoje 1956 m. vasarį. Žemiausia temperatūra sausio mėnesį išmatuota 1940-aisiais Varėnoje – minus 40,5°C.
Stiprus šaltis daug rūpesčių sukelia ne tik žmonėms. Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, daugelį gyvūnų savotiškai apgavo šią žiemą ilgai vyravę palyginti švelnūs orai – į žiemavietes neišskrido kai kurie vandens paukščiai, saugių vietų nesusirado kurapkos. Gamtosaugininkai kviečia žmones padėti gyvūnams per didžiuosius šalčius. Jeigu paukščiai įprastose vietose buvo lesinti, o gyvūnai maitinti, būtina ir toliau parūpinti jiems maisto. Geriausias lesalas zylėms, bukučiams, geniams ir žaliukėms yra saulėgrąžos, taip pat riebalų ir kruopų, batono, įvairių sėklų mišinys. Vandens paukščius reikia lesinti grūdais, jų atliekomis, pilant maistą prie pat vandens.
Šiuo metu gyvūnai jau pasiskirstę žiemojimo buveinėse, todėl per šalčius netikslinga organizuoti jų maitinimą naujose vietose, nes paukščiai bei žvėrys juda nedaug ir šio maisto neras. Dabar ne mažiau svarbi jų apsaugos priemonė – ramybė. Kuo mažiau gyvūnai bus trukdomi ir baidomi, tuo lengviau jie susiras maisto ir priebėgų pasislėpti nuo šalčio.