Su kiekvienais naujais metais puoselėjame norus pradėti ką nors nauja ir atsisveikiname su jau buvusiu, praėjusiu gyvenimo tarpsniu. Ką dažniausiai patiriame šiuo laikotarpiu?
Kai kuriuos iš mūsų, nugyvenusius įdomius, gražius metus, apima liūdesys, kad jie baigėsi. Lieka prisiminimai, į kuriuos bet kada galima sugrįžti.
Kitiems – pragyvenusiems sudėtingus įvykius, atnešusius skausmo ar netekčių, gali palengvėti, jog pagaliau praeis, kas buvo sunku, o laikas padės greičiau atsitiesti.
Tenka pasirinkti
Nors nauji metai – nauja pradžia, daugelis tiesiog tęsia jau pradėtus darbus.
Pasiektų rezultatų išlaikymas kartais irgi reikalauja daug pastangų, valios, jėgų. Tada sakoma, jog norėtųsi, kad ir kiti metai būtų tokie geri, kaip buvo.
Žinoma, ne vieną aplanko nerimas, nežinomybė dėl ateities, nes ne viskas vyksta taip, kaip nori, tikiesi, trokšti. Gyvenimas įneša ir netikėtų dalykų.
Visi norėtų gyventi laimingai ir sėkmingai, ko dažniausiai ir buvo linkima sveikinimuose. Dabartinis gyvenimas yra kupinas įvairovių ir permainų. Tai gali būti laikas, kai atsiveria naujos galimybės, kai tenka apsispręsti, pasirinkti. Tačiau retas susimąsto, kad galimybės siejasi su mūsų norais ir tikslais.
Kelionė ar diplomas?
Psichologijos daktarė iš Kalifornijos F.Porat siūlo užsibrėžti sau gyvenime tikslus. Tikslai gali būti ilgalaikiai, pvz., ką nors pasiekti per artimiausius trejus metus (sukurti šeimą, aplankyti norimą šalį), neilgalaikiai – ką galima pasiekti per metus (išmokti užsienio kalbą) ir artimiausi – tai, ko norėtum artimiausiomis dienomis (nueiti į puikų kiną).
Tikslai gali būti svarbūs dalykai, kuriuos norėtum patirti – kelionių įspūdžiai, meilė, tėvystė. Jie taip pat gali būti dalykai, kuriuos norėtum įsigyti, – gauti diplomą, pakeisti būstą ir pan.
Patartina atsirinkti, kas iš tikslų yra „būtina”, kas „svarstytina”, nes ne visi jie būna svarbūs vienodai. Pastangos ir laikas turėtų būti skiriami būtiniausiems, labiausiai geidžiamiems tikslams įgyvendinti. Tada jau ieškoma galimybių, kaip to siekti.
Nieko nenori
Laikui bėgant, atsižvelgiant į susidariusią gyvenimo situaciją, norai gali keistis, tereikia priimti visa tai lanksčiai.
Nežinia, ar daugiau džiaugiasi tie, kurie žūtbūt siekia norimo, ar tie, kurie ieško kompromisų sau ir kitiems. Aišku, būtų labai neparanku užsibrėžti nerealius tikslus ir eikvoti jiems savo laiką ir energiją. Jei abejojama dėl jų prasmingumo, derėtų aptarti šiuos klausimus su artimiausiais žmonėmis, kurių nuomonė jums svarbi, padėtų ir kvalifikuota konsultacija.
Kartais žmonės sako, jog jie nieko nenori. Tai irgi yra pasirinkimas, ir geriau, kad toks nieko nenorėjimas būtų kuo trumpesnis, netrukdytų šeimai, draugams, kolegoms.
Tai laikas, kai leidi sau pabūti nespaudžiamas ką nors daryti ar norėti, gali labiau įsigilinti į savo jausmus, norus, pažinti save. Net svajojant ar klausant romantiškos muzikos, vaikštinėjant gražiu žiemos metu gamtoje gimsta naujos idėjos, mintys ateičiai.
Bėga nuo atsakomybės
Rinkdamiesi vienas ar kitas galimybes vos ne kasdien priimame įvairius sprendimus – nuo pačių paprasčiausių (ką rytą gerti: kavą, arbatą ar sultis) iki sudėtingų, reikšmingų, daug ką lemiančių (ar išvykti gyventi į kitą miestą, ar kurti šeimą). Yra nuomonė, jog mes – tai mūsų pasirinkimai. Gal neverta taip sureikšminti, bet galimybių pasirinkimas, jų atidėliojimas arba atmetimas siejasi su žmogaus atsakomybės jausmu.
Būna, kad atsakomybės trūkumas verčia žmogų manyti, kad kitas juo pasirūpins, galvos, nuspręs už jį. Tokia priklausomo nuo kitų nuomonės žmogaus pozicija verčia kitus jaustis arba labai svarbiais, arba kaltais, jei kas nepasiseka. Tada yra ką apkaltinti dėl pasitaikančių nesėkmių („jis privertė mane taip pasielgti” arba „neturėjau iš ko rinktis”). Atsakomybė padeda rinktis turint galvoje ir kitus, o ne tik save.
Tenka sumokėti
Vienokios ar kitokios galimybės pasirinkimas nėra lengvas, nes, rinkdamasis vieną, kažko gal net svarbaus, jau atsisakai.
Už vieną ar kitą pasirinkimą tenka „sumokėti”.
Gerai išmanančiam savo sritį 47 metų ekonomistui, buvo pasiūlytas kitas darbas, naudingesnis karjeros, profesinio augimo, uždarbio požiūriu. Tačiau jam buvo labai sunku atsisakyti senos, įprastos veiklos. Vyriškis žinojo, jog čia yra vertinamos jo žinios, jam patiko draugiški santykiai su bendradarbiais bei stabilus atlyginimas už darbą. Pasirenkant naują darbą tektų, bent jau pradžioje, patirti neaiškumą ir nežinojimą, rizikuoti. Šiam žmogui bet kokie pasikeitimai, naujovės sukeldavo pakankamą nerimą. Jis ilgai dvejojo ir abejojo, nežinodamas ką rinktis – likti sename darbe ar ryžtis permainoms. Pasirinkimo „kaina” – atsisakyti ramaus, gerai žinomo darbo.
Visgi jis nutarė išbandyti savo jėgas, paieškoti dar nepažintų galimybių.
Neklystančių nemėgsta
Niekas nėra apsaugotas nuo klaidų ar nesėkmių.
Tai irgi tam tikra pasirinkimo kaina. Nereikia labai bijoti ir „neteisingo” pasirinkimo. Liaudies išmintis byloja, jog ir iš klaidų galima pasimokyti. Blogas patyrimas tik tada blogas, jei iš jo nieko nepasimokai. Neįmanoma ir gal net nerealu visada gerai nuspręsti, pasirinkti. Pasitaiko tokių niekada neklystančių ir visa žinančių žmonių, bet ar mėgstame būti jų draugijoje?
Laikui bėgant, atsirandant gyvenimo patirčiai, išryškėja buvę ne visai atsakingi ar nesėkmingi pasirinkimai. Savęs kaltinimai jau niekuo nepadės, geriau pažvelgti į tai iš laiko perspektyvos ir pagalvoti, jog tuo metu tai buvo geriausia. Tiktų nukreipti savo jėgas ir energiją kitų galimybių pamatymui, taip pat ir savo vidinių.
Jolanta Kobilinskienė
Psichologė psichoterapeutė