Paslaugų teikėjai savo klientus verčia papildomai mokėti
Pastaruoju metu plūsta laiškai, dažnėja telefono skambučiai, kurių autoriai piktinasi, kad kai kurios komunalines paslaugas teikiančios bendrovės su AB „Lietuvos paštas” nesudaro mokesčių priėmimo sutarčių. Savo ruožtu, paštas atsisako iš gyventojų priimti anksčiau buvusius patogius atsiskaitymus.
Dauguma sutartis pasirašė
Praėjusių metų pabaigoje pasigirdo gąsdinimai, kad „Lietuvos paštas” nemokamai neaptarnaus mokesčius mokančių piliečių. Kauno apskrities centrinio pašto Rinkodaros ir komercijos skyriaus viršininkas Remigijus Osauskas informuoja, kad tokie gąsdinimai neturėjo pagrindo, nes jų bendrovė nesirengia nieko apiplėšinėti. Ir šiandien didžioji dalis mokesčių be papildomo atlyginimo sėkmingai priiminėjami visuose paštuose. Anot R.Osausko, kaip ir seniau priimamos įmokos už akcinių bendrovių „Kauno energija”, „Lietuvos dujos”, „Vakarų skirstomieji tinklai”, „Rytų skirstomieji tinklai”. „Lietuvos telekomas”, uždarųjų akcinių bendrovių „Bitė GSM”, „Giraitės vandenys”, „Gabuva”, „Jungtis”, „Šilumininkas”, „Palemono keramika”, „Būsto administravimo agentūra” paslaugas. Tokiu pat būdu paštuose priimami mokesčiai už uždarųjų akcinių bendrovių „Omnitel”, „Tele-2”, „Init”, „Mikrovisatos TV” paslaugas bei įmokas SODRAI, Valstybinei mokesčių inspekcijai, už Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus sąskaitas. Tiesa, už jų priėmimą paštas ima 0,85 lito mokestį, bet anksčiau jis buvo vienas litas.
Nepagarba ne tik klientams
Anot R.Osausko, tenka apgailestauti, kad dalis paslaugų teikėjų su paštu naujųjų sutarčių nesudarė, todėl Kauno miesto ir rajono gyventojai čia negali susimokėti už UAB „Kauno vandenys”, Savivaldybės įmonių „Santakos butų ūkis”, „Panemunės butų ūkis”, UAB „Dzūtra”, UAB „Kauno švara” paslaugas.
Žinios apie naujųjų sutarčių sudarymo aplinkybes, apie tai, kad paštas keičia tarifus, Kauno apskrities įmones pasiekė praėjusių metų liepos-rugpjūčio mėnesiais. Buvo skelbta, kad už kiekvienos įmokos priėmimą nuo šių metų paslaugų teikėjai paštui turės mokėti 1-1,2 lito aptarnavimo mokestį. Kaip tvirtino R.Osauskas, lapkričio mėnesį paštas klientus informavo apie aptarnavimo tarifo sumažinimą – už vieną priimtą įmoką bus imama iki 0,85 lito. Todėl naujoms sąlygoms pasirengti įmonės turėjo gražaus laiko.
Įmonėms, organizacijoms ir kitoms paslaugas teikiančioms firmoms paštas priminė, kad tebegalioja 1993 metais Vyriausybės priimtas 722-asis nutarimas, kuriame pabrėžiama, kad už įmokas priimančių įstaigų, tarp jų ir pašto, paslaugas apmoka paslaugų teikėjai, o ne mokesčių mokėtojai. Tuo tarpu kai kurios įmonės savo klientams dabar siunčia sąskaitas su nuoroda, kad negalima apmokėti paštuose. Pavyzdžiui, UAB „Dzūtra” savo klientams praneša, kad „Lietuvos paštas” nuo š.m. sausio mėn. nustatė vieno lito mokestį už mokesčių priėmimą. UAB „Dzūtra”, nenorėdama mokesčio užkrauti savo klientams, sutarties su paštu nepasirašė”.
R.Osauskas tai vadina paradoksu. Visų pirma, paštas ima ne litą, bet, kaip minėta, 0,85 lito. Antra, paslaugos teikėjas verčia klientą ieškoti banko, papildomai mokėti už važiavimą. Banke, aišku, mokesčius priims už 1-2 litų mokestį. Argi tai sudaro klientams patogumus, argi ant jų galvos nesuverčiami papildomi mokesčiai?
Paštą apkaltino ne visi
Savo gerus norus klientams aiškina ir UAB „Kauno švara”: su paštu nesudarėme sutarties todėl, kad „paslaugos kainos klientams būtų minimalios”, nors išeina atvirkščiai, ypač žmonėms, gyvenantiems Kauno rajone. Panašiai kaltina paštą ir UAB „Kauno vandenys”.
Kokia situacija kituose šalies regionuose? R.Osauskas tvirtina, kad sutartis be jokių problemų su paštu sudarė uždarosios bendrovės „Gabuva”, „Pasvalio vandenys”, „Kretingos vandenys”, „Mažeikių vandenys”, „Šilalės vandenys” ir kiti. Tai įrodo, kad kitus vandens tiekėjus siūlomi pašto įkainiai tenkina.
Be abejo, komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms kur kas lengviau įmokų priėmimo tarifais dalytis su savo klientais. Tai daro pasirašydami sutartis ne su paštu, bet su komerciniais bankais ir ignoruodami Vyriausybės nutarimus.
Julius Lenčiauskas