Bijodami visuomenės reakcijos savivaldybių rinkimuose, Kauno miesto politikai vengia išsakyti nuomonę dėl seniausios gydymo įstaigos mieste
Prestižinėje Kauno vietoje įsikūrusi Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė (RKKL) virto politikų ir medikų interesų grupių kovos lauku. Už uždarų durų nusprendę šią ligoninę prijungti prie Kauno medicinos universiteto klinikų, politikai po „Kauno dienos” rašinių išsigando visuomenės reakcijos ir atsakomybę bando permesti ant valdininkų, medikų ir visuomeninių organizacijų pečių. Kauno miesto savivaldybės sudaryta darbo grupė kitą savaitę pateiks rekomendacijas Kauno apskrities viršininko administracijai dėl ligoninės likimo.
Ietys kryžiuojamos jau seniai
Kai pernai lapkritį Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) viešai pareiškė norą prisijungti daugiausia traumatologijos paslaugas teikiančią Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę, „Kauno diena” rašė, kad šis kąsnis Klinikoms gali būti per sprangus.
Klinikų siekius prisijungti 2008 m. šimtmetį švęsiančią seniausią miesto gydymo įstaigą KMUK vadovas Juozas Pundzius motyvavo 2005 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto išvadomis, esą apskrityse reikėtų stambinti sveikatos priežiūros įstaigas.
Argumentuota, kad RKKL prijungimas prie Klinikų numatytas Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų 2003-2005 m. restruktūrizacijos plane. Prieš Naujuosius metus Kauno miesto tarybos Sveikatos komitetas surengė tris išvažiuojamuosius posėdžius į KMUK, RKKL ir 2-ąją klinikinę ligoninę. Pastaroji taip pat pretenduoja perimti RKKL. Tada iš penkių politikų sudarytas komitetas planavo suformuoti bendrą nuomonę ir pateikti ją miesto Tarybai. „Ligoninės steigėja yra miesto Taryba, todėl siekiame, kad Tarybos nariai gautų patikimą informaciją iš pirmų lūpų”, – gruodį kalbėjo ilgametis Klinikų darbuotojas Sveikatos komiteto vadovas konservatorius Gediminas Sakalnikas.
Atsakomybę perkėlė valdininkams
„Ne politikų kompetencija rengti sprendimus, – vakar teigė G.Sakalnikas. – Tai savivaldybės administracijos ir jos tarnautojų darbas”. Kaip ir anksčiau, G.Sakalnikas neatskleidė savo nuomonės dėl RKKL likimo, bet jis patikino ją turintis. G.Sakalnikas ir šiuo metu kaip antraeilininkas Kauno medicinos universitete (KMU) Kardiologijos institute dirba vyriausiuoju mokslo darbuotoju. 1992-1997 m. jis dirbo šio instituto direktoriumi.
Sveikatos komitete yra ir kitas buvęs Klinikų darbuotojas – Kauno miesto vicemeras, krikščionis demokratas Kazimieras Kuzminskas. Abu politikai neįžvelgia interesų konflikto svarstant su Klinikomis susijusius reikalus, nors yra arba buvo susieti darbo santykiais su Kauno medicinos universitetu.
Tuo tarpu kitas Sveikatos komiteto narys G.Labanauskas stebisi pareiškimais, kad ne politikai formuoja sprendimus. „Tai kas tada formuoja politiką mieste, jei ne politikai? – retoriškai klausė G.Labanauskas. – Vienais atvejais tuo užsiima politikai, o kitais – valdininkai”.
Inicijavus Sveikatos komitetui, praėjusį penktadienį Savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengs pasiūlymus Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų 2006-2008 m. restruktūrizacijos planui. Darbo grupei vadovauja Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus. Tačiau tokiu
sprendimu politikai bando likti nesusitepę prieš miestiečius ir atsakomybę perkelia ant valdininkų pečių.
Laukia miesto sprendimo
Be G.Jankaus, darbo grupėje yra ir Sveikatos skyriaus vedėja Diana Kaunienė, Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius, Kauno gydytojų sąjungos vadovė Virginija Lukšienė, pacientų interesams atstovaujanti „Almos” draugijos pirmininkė Regina Malžinskienė ir Kauno miesto mero patarėjas sveikatos klausimais Juozas Skirmantas Paukštys. Pastarasis yra ir Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius, bet šiuo metu serga.
„Sausio 25-ąją laukiame Kauno miesto savivaldybės darbo grupės
sprendimo dėl Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės: ar ji siūlo ją perduoti Klinikų žinion, ar ne, – sakė Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Konstantinas Pesenka. – Jei atsakymas bus neigiamas, į pirminį 2006-2008 m. restruktūrizacijos planą jos neįtrauksime”. Pirmajame gydymo įstaigų restruktūrizacijos plane (2003-2005 m.) nėra nė žodžio apie tai, kad Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė turi tapti Klinikų padaliniu.
Gins pacientų interesus
„Almos” draugijos vadovė R.Malžinskienė teigė ginsianti poziciją, kad RKKL nebūtų prijungta prie Klinikų. „Po Onkologijos ligoninės prijungimo dabar bandoma įteigti, kad visi pacientai patenkinti, bet tai – netiesa. Lygiai taip pat blogai būtų miestiečiams, jei Raudonasis Kryžius taptų Klinikų padaliniu”, – įsitikinusi R.Malžinskienė.
Kiekvieną parą į Traumatologijos punktą (polikliniką) kreipiasi po 150-200 sužalotų žmonių, o esant nepalankioms oro sąlygoms, švenčių dienomis – iki 250-300 žmonių.
Įstaigos nusiteikimą dirbti miesto labui rodo neapmokėtų suteiktų medicininių (stacionare gydomiems pacientams) paslaugų skaičius, tai yra 12-13 proc. pacientų iš visų besikreipiančiųjų pagalbos ligoninė kasmet gydo savo sąskaita (maždaug už 400 tūkst. Lt).
Tačiau RKKL likimą gali nuspręsti ne gyventojų poreikiai, o medikų, politikų ir verslininkų interesai.
Glaudus ryšis su „darbiečiu”
Kokiu būdu 2005 m. lapkričio 9 d. ant Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto stalo atsidūrė rekomendacinio pobūdžio sprendimas, kad Klinikų padaliniu turėtų tapti Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė nesudėtinga įrodyti. „Glaudus sveikatos apsaugos ministro ryšys su Klinikomis turi didelės įtakos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui, – gruodžio 21 d. laiške valstybės vadovui Valdui Adamkui neabejojo RKKL darbuotojai. – Prisidengiant nesibaigiančiomis reformomis ir nežinia kuo paremtomis išvadomis, siekiama sugriauti plačios apimties paslaugas teikiančią ligoninę”.
Prieš tapdamas sveikatos apsaugos ministru Žilvinas Padaiga dirbo KMU prorektoriumi studijų reikalams. Ž.Padaiga yra ir Darbo partijos atstovas.
Neaiškūs J.Pundziaus ir Ž.Padaigos ryšiai akcentuoti ir Prezidentūroje surengtame pasitarime, kuriame aptartos sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos aktualijos. „Atkreiptas dėmesys, kad restruktūrizacija aktyviausiai vyksta Kaune, o prof. J.Pundzius užima per daug pareigybių”, – teigė sveikatos klausimus kuruojanti Prezidento patarėja Raimonda Janonienė.
Papildoma spaudimo priemonė
J.Pundzius vadovauja ir Nacionalinei sveikatos tarybai (NST). Pastaroji naudojama jau ir kaip spaudimo priemonė savivaldybėms. 2005 m. spalio 18 d. NST nutarime pažerta priekaištų savivaldybėms, esą jos neskiria reikiamo dėmesio sveikatos politikai. „Dėl šių priežasčių kartais atsiranda pasipriešinimas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija savivaldybėse vyksta ne taip sklandžiai, kaip numatyta”, – teigiama J.Pundziaus pasirašytame nutarime. Sunku būtų paneigti, kad pasinaudojant užimamomis pareigomis Nacionalinėje sveikatos taryboje, nėra bandoma daryti tiesioginio spaudimo Kauno miesto politikams. Juolab kad, prie Klinikų prijungus Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę, KMUK metinis uždarbis iš Teritorinės ligonių kasos kasmet pasipildytų mažų mažiausiai 13 mln. litų prie dabar esančių daugiau kaip 100 mln. Lt. Be kita ko, visai neseniai J.Pundzius pareiškė, kad KMUK administracija yra prieš Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės prijungimą.
Perskirstė valstybės milijonus
Glaudų prof. J.Pundziaus ryšį su Ž.Padaiga netiesiogiai įrodo ir lėšų skyrimas Kauno medicinos universiteto klinikoms per valstybės investicijų programą. 2004 m., pagal 2005-2007 m. valstybės investicijų programą, KMUK kardiochirurgijos korpusui pastatyti ir įrengti buvo numatyta skirti 9 mln. Lt.
Tuo tarpu 2006-2008 m. programoje, kai Sveikatos apsaugos ministerijai jau vadovavo Ž.Padaiga, tam pačiam korpusui įrengti ir pastatyti valstybės investicijų suma netikėtai padidėjo iki 21,2 mln. Lt. „Tai akivaizdžiai įrodo protekcionistinius ryšius su aukščiausia valstybės valdžia, – įsitikinusi Seimo narė Violeta Boreikienė. – Ne vienas parlamentaras dėjo daug vilčių į jauną ir gabų ministrą, bet Ž.Padaiga parodė, kad jam rūpi siaurų grupių interesai”.
Parlamentarė pridūrė, kad Seime Ž.Padaiga į Kaune išrinktų parlamentarų klausimus, susijusius su gydymo įstaigų restruktūrizacija, paprastai atsako „taip”, „ne”, „ne, nesutinku”, „ne, nemanau”.
Gediminas Stanišauskas