Stiprybė nebūti našta

Vytautui Mildažiui galynėtis su parkinsonizmu padeda racionalus gydymas, optimizmas, žvejyba, artimi ryšiai su dukra Edita

Baigęs du aukštuosius mokslus fizikas Vytautas Mildažis jaunystėje aktyviai sportavo. Vėliau visa galvą pasinėrė į darbą Kauno medicinos universitete. Prieš 16 metų pajuto, kad į jo aktyvaus gyvenimo ratus pagalius kaišioja lėtėjantys judesiai. Taip prasidėjo Parkinsono liga, su kuria jis pavydėtinai atkakliai ir išradingai kovoja iki šiol.

Mėgsta gaminti pats

Vytautas Mildažis, nors ir tapęs I grupės invalidu, nepasiduoda ligai – pats nueina sumokėti mokesčius, apsipirkti, ruošia valgį, tvarkosi savo bute, domisi mokslo naujienomis. „Parkinsonizmas – banguojanti liga. Ji gali paūmėti dėl, pavyzdžiui, magnetinių audrų, mėnulio fazės, nemigos ir kitų priežasčių. Kai ryte pajuntu, kad esu išvargęs ir mano smegenų ląstelės „nesusikalba” su vaistais, atidedu suplanuotus darbus, neinu į viešumą. Tokiomis dienomis padeda kartais mano bute gyvenantis sūnus Vytautas iš paskutinės santuokos”, – aiškino V.Mildažis, vaišindamas paties pagamintais varškėčiais. Beje, ligai nepasiduodantis vyriškis prisipažino mėgstąs gaminti, o ypač – didžkukulius.

V.Mildažis pažėrė ant stalo įvairių spalvų tablečių ir tvirtino pats sudaręs jų vartojimo schemą, kuri padeda jam ilgas valandas išvengti varginančių nevalingų judesių. „Dviejų vienodų Parkinsono liga sergančiųjų nėra. Vienus kamuoja nevalingi galūnių judesiai ir jų virpėjimas, kitus – raumenų sustingimas, eisenos nestabilumas. Žodžiu, vaizdelis labai margas. Todėl kiekvienam ligoniui reikia parinkti skirtingus vaistus ir jų vartojimą”, – tvirtina gerai šią ligą išsistudijavęs V.Mildažis.

Stebėtinas draugijos aktyvumas

Keliolika metų parkinsonizmo kamuojamas fizikas, studijavęs ir mediciną, skaitė ir tebeskaito užsienio žurnalus apie mediciną, domėdamasis šios ligos gydymo naujovėmis. Tad iškart suprato naujų vaistų reikšmę. „Jie veikia taip, kaip trys vaistai, kuriuos vartojau pagal schemą, parengtą savo stebėjimais. Teko ne vienam sveikatos ministrui įrodinėti naujų vaistų privalumus. Man talkino 1997 metais įkurta Lietuvos Dž.Parkinsono draugija, kuriai priklauso ne tik ligoniai, bet ir juos gydantys medikai”, – aiškino V.Mildažis – vienas iš aktyviausių draugijos steigėjų.

Draugijos iniciatyva Kauno medicinos universiteto klinikų Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje įkurtas kabinetas sergantiesiems parkinsonizmu. Čia konsultuoja ligonius iš visos Lietuvos šia liga besidomintys gydytojai.

Aktyvūs Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos nariai rengia po kelis seminarus per metus, leidžia šviečiamąją literatūrą, įkūrė visose šalies apskrityse savitarpio pagalbos grupes. Draugija tapo Europos Dž.Parkinsono ligos asociacijos nare, dalyvaujanti kasmetinėse jos asamblėjose.

Jaunystėje aktyviai sportavo

Studijuodamas Medicinos institute, V.Mildažis aktyviai sportavo – tai primena nuotraukos. Vienose matyti barjerą įveikiantis ir šokantis į duobę su vandeniu išlakus jaunuolis, kitose – raumenis demonstruojantis kultūrizmo atstovas ar 200 kg štangą rankose laikantis stipruolis. Kai 1988 metais ketvirtąją dešimtį peržengęs V.Mildažis atėjo į anuometinio Kauno medicinos instituto Fizikos – matematikos katedrą, pradėjo rengti mokslinį darbą, o kartu ir dėstė. Tad darbo diena trukdavo keliolika valandų. Grįžus į namus, laukdavo mažas sūnus. Ilgai taip tęstis, žinoma, negalėjo. Kartą pajutau, kad negaliu nuirkluoti valtį ten, kur reikia, numinti iki galo automobilio sankabos pedalo. Judesiai tapo lėtesni. Ne tik aš, bet ir gydytojai porą metų nesuprato, kas su manimi darosi. Tik neurologui Vytautui Kuliukui pavyko nustatyti diagnozę – parkinsonizmas”, – prisiminė ligos pradžią V.Mildažis.

Gydytojai negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad šią ligą gali išprovokuoti organizmo pervargimas.

Pataria įsigyti gyvūną

Metams bėgant liga gilėjo, tačiau nepaguldė ligonio ant menčių. V.Mildažis laiko save optimistu, myli gamtą, kuri teikia jėgų. Vasaroja Lazdijų rajone, Kailinių kaime, prie Snaigyno ežero, kuris, anot pašnekovo, gražesnis nei Metelių. „Nuplaukęs valtimi gilyn į ežerą, galiu ten be pertraukos meškerioti 10 valandų. Patarčiau visiems daryti tai, kas patinka, – tai teikia džiaugsmo ir neįtikimų jėgų. Prisiminkime Jūratę ir Česlovą Norvaišas – šie du optimistai visą gyvenimą darė tai, kas jiems labiausia patiko ir su šypsena sukūrė šitokią šokių industriją. Deja, pasaulyje yra daugybė vargo „kukuoklių”, kurie amžinai kuo nors nepatenkinti, tampa našta sau ir kitiems”, – samprotavo V.Mildažis, rodydamas savo penkias meškeres ir didžiules džiovintas lydekų galvas – išlikusius žvejybos trofėjus.

V.Mildažis džiaugiasi, kai jį aplanko „Bėdų turgaus” šeimininkė (taip jis vadina dukrą Editą). „Štai akivaizdūs jos vizito pėdsakai, – parodė naujintėlaites stumdomas sieninės spintos duris. – Ji vis ką nors sugalvoja mano buičiai palengvinti, tačiau iš tiesų man nieko nereikia – apsitarnauju pats, bet vis vien malonu jausti dukros rūpestį”. Jis džiaugiasi ir artimu ryšiu su sūnumi Vytautu bei 96 metų mama.

Pašnekovas pataria parkinsonizmu sergantiesiems įsigyti šunį ar katę, nes jie ne tik skleidžia šilumą namuose, bet ir padeda sukoncentruoti ligonių dėmesį. Beje, V.Mildažis mielai kam nors padovanotų iš kaimo parsivežtą mielą katytę, nes namuose jau nuo seno gyvena katinas.

Kitas naudingas V.Mildažio patarimas – kuo dažniau rengti šokių vakarėlius, nes šokant liga pasitraukia į antrą planą.

Visai išgyti neįmanoma

Anot Kauno medicinos universiteto docento Arūno Ščiupoko, kuris atstovauja Lietuvai Tarptautinėje judesio sutrikimų draugijoje, Parkinsono liga sergančiųjų judesiai sutrinka nepriklausomai nuo jų valios. Ligą lemia galvos smegenų gilumoje esančių branduolių ląstelių laipsniška žūtis. Dėl to mažėja medžiagų, kurios palaiko normalius ryšius tarp judesius valdančių nervinių ląstelių. Ypač daug tokių ląstelių žūsta „juodąja medžiaga” vadinamame smegenų branduolyje.

Parkinsonizmo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau dalis ligos formų gali būti įgimtos. Tikrąja liga susergama perkopus 65 metus. Gydymas yra ilgalaikis, padedantis valdyti sutrikimus, juos sumažinantis. Esant vėlesnėms ligos stadijoms, kai gydymas vaistais dažnai tampa neefektyvus, gali būti operuojama. Diagnozuoja ir gydo šią ligą gydytojai neurologai, o vėliau ligonį prižiūri šeimos gydytojas, pasitardamas su neurologu.

Virginija Skučaitė