Tarp Rusijos ir Ukrainos kilo naujas konfliktas, kurį eskaluoja radikalai
Po susitarimų dėl dujų kainos ir tranzito pasirašymo praėjus vos devynioms dienoms, tarp Maskvos ir Kijevo kilo naujas konfliktas. Jo centre atsidūrė Rusijos Juodosios jūros laivynas, dislokuotas Krymo pusiasalio teritorijoje, kurią nuomoja Rusija.
Konfliktas kilo, kai praėjusios savaitės pabaigoje Ukrainos pareigūnai perėmė Jaltos švyturio, kurio patalpose iki šiol dirbo Rusijos karo jūreiviai, kontrolę. Maskva šį incidentą pavadino „Rusijos karinio objekto užgrobimu”. Ukrainos atstovai tikina, kad jie tik įvykdė tai, ką nusprendė teismas.
Remiamasi teismo sprendimu
Kijevas Maskvos pretenzijas kategoriškai atmetė. „Visa Krymo pakrantėje esanti hidrografinė ir navigacijos įranga, įskaitant Jaltos komercinio uosto švyturį, yra Ukrainos nuosavybė, kurią Rusija iki šiol kontroliavo neteisėtai”, – pareiškė oficialus Ukrainos vyriausybės atstovas. Jis rėmėsi Chersono teismo sprendimu, pagal kurį visa ta įranga turi būti perduota Ukrainos valdžios žinion.
Rusijos Juodosios jūros laivyno atstovai penktadienį nebuvo įleisti į Jaltos uosto teritoriją, prisidengus formalia priežastimi – jų leidimų galiojimo terminas buvo pasibaigęs.
Incidentas įvyko praėjus vos dviem dienoms po to, kai abiejų šalių prezidentai per susitikimą Kazachstano sostinėje praėjusią savaitę deklaravo ilgalaikę partnerystę. Dabar Rusijos žiniasklaida mano, kad prezidentas Viktoras Juščenka beveik nekontroliuoja padėties savo šalyje, jeigu jo pavaldiniai veliasi į konfliktą su Rusijos kariškiais.
Susitarimai gali būti peržiūrėti
Ukrainoje nesibaigianti politinė krizė verčia abejoti, ar bus laikomasi sausio 4-ąją pasirašytų susitarimų dėl dujų kainos ir tranzito. Tų susitarimų revizijos vis atkakliau reikalauja opozicija. Jos lyderė ekspremjerė Julija Tymošenko vakar turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu, kad sausio 4-osios tarpvalstybiniai dokumentai būtų anuliuoti.
„Atsižvelgiant į tai, kad parlamento rinkimai – jau čia pat, o V.Juščenkos pozicijos yra labai susilpnėjusios, rizika, jog vėl kils sumaištis dėl dujų kainos ir tranzito, yra labai didelė”, – teigia interneto laikraštis „Utro.ru”, nurodydamas iš to kylančius potencialius pavojus.
„Bet koks padėties Ukrainoje destabilizavimas ir šios šalies opozicijos mėginimai anuliuoti sausio susitarimus susilpnins ir Rusijos pozicijas jos santykiuose su Europos Sąjungos valstybėmis, perkančiomis Sibiro dujas. Iki šiol Rusija buvo laikoma kaip patikima partnerė, kurios reputacija smarkiai susvyravo. Ukrainoje kilus sumaiščiai, vėl sutriktų dujų tiekimas ES. Jeigu dar kartą pasikartotų tai, kas nutiko sausio pradžioje, Bendrija su dar didesne energija dujų tiekėjų ieškotų Afrikoje ar Vidurinėje Azijoje”, – nurodo laikraštis.
V.Žirinovskis ragina panaudoti jėgą
Sausio pradžioje kilęs konfliktas dėl dujų ir pastarosios peštynės Kryme dėl švyturio paskatino abiejų šalių radikalus demonstruoti savo patriotizmą. Nacionalistiškai nusiteikę studentai ukrainiečiai Kryme šmirinėja greta Rusijos karinių objektų, juos filmuoja ir fotografuoja, provokuodami kariškius atsakomiesiems veiksmams.
Nacionalizmu pasižymintis Valstybės Dūmos vicepirmininkas Vladimiras Žirinovskis mano, kad „švyturio užgrobimas Kryme susijęs su Ukrainos ketinimais įstoti į NATO”. Radikalas ragina užkirsti tam kelią.
„Kaip tik tokiomis mažomis operacijomis kasmet mus vers trauktis, nes skuba amerikiečiai: jie siekia kuo greičiau įsitvirtinti visoje Juodosios jūros pakrantėje, priartėti prie pat pietinių Rusijos sienų”, – tvirtino V.Žirinovskis Maskvos žurnalistams.
Kaip kraštutinę priemonę konfliktui dėl švyturio išspręsti radikalumu garsėjantis politikas siūlė karinį variantą. Pirmajame etape, jo nuomone, turi veikti diplomatiniai kanalai, paskui – ekonominiai svertai. „Ir kaip paskutinis etapas – kariniai svertai”, – pareiškė V.Žirinovskis.
Kijeve į tai buvo atitinkamai reaguota. Kai kurie Ukrainos aukšto rango kariškiai pradėjo kalbėti, kad šalis turi vėl suformuoti savo raketines pajėgas. Analitikai nemano, kad šis planas gali būti realizuotas, nes šalies ūkiui tai būtų per sunki našta.
Kalbos apie raketines pajėgas atspindi tik nuotaikas, susidariusias dviejų šalių santykiuose.
Pretenzijos dėl pusiasalio
Dauguma rusų Krymą laiko neatsiejama Rusijos dalimi, nes tam nestokoja istorinių įrodymų. Rusai iki šiol negali atleisti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui Nikitai Chruščiovui, kuris pusiasalį kažkodėl priskyrė Ukrainai.
1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, Krymas liko Ukrainos dalimi. Prezidento Boriso Jelcino valdymo metais nacionalistiškai nusiteikę politikai, įskaitant ir Maskvos merą Jurijų Lužkovą, atvirai reiškė Kijevui teritorines pretenzijas.
Leonas Žalys