Kauno arkivyskupijos kurija drauge su Prisikėlimo bažnyčios atstatymo taryba, Dailininkų ir Architektų sąjungų Kauno skyriais pernai rugpjūčio mėnesį buvo paskelbusi dailės kūrinių šiai šventovei idėjų konkursą. Jis buvo atviras ir nacionalinio masto, truko tris mėnesius.
Lapkritį apžvelgus ir aptarus gautus penkiolika pasiūlymų, pirmoji vieta nebuvo paskirta niekam. Tada nuspręsta, kad šis konkurso etapas – tik pradžia. Jį reikės tęsti, tobulinti.
Vakar konkurso darbo grupės ir vertinimo komisijos nariai buvo susirinkę į posėdį Prisikėlimo bažnyčioje drauge su jos klebonu Vytautu Grigaravičiumi.
„Nutarta pakartotinai grįžti prie kūrinių bažnyčios interjerui konkurso, pakoregavus jo sąlygas. Konkursą ketinama paskelbti šių metų vasario mėnesį, jis truktų metus”, – sakė darbo grupės narė, Architektų sąjungos Kauno skyriaus atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė.
Pasak S.Surblienės, papildytose konkurso sąlygose bus suteikta daugiau laisvės Kryžiaus kelio stočių meniniams pasiūlymams, padidintas premijinis fondas, taip pat numatyta sudaryti sutartis dėl įgyvendinimo su konkurso 1-2-3 vietų laimėtojais.
„Prioritetiniais būtų laikomi grupiniai kūrybiniai pasiūlymai, nors priimsime ir pavienius darbus. Bus kviečiami įsijungti ir ankstesniojo konkurso dalyviai. Ketinama surengti konferenciją ikonografijos ir liturgijos tema, kuri padėtų menininkams geriau suvokti tikėjimo ir jo atspindžio bažnytiniame mene santykį”, – dėstė pašnekovė.
Pasak specialistų, meno kūrinių įsiliejimas į Prisikėlimo bažnyčios interjerą – itin subtilus ir sudėtingas reikalas. Prieškariu ši Karolio Reisono suprojektuota ir 1934 metais pradėta statyti bažnyčia nebuvo užbaigta, o senieji, anuomet rengti jos interjero eskizai pasenę.
Dabartinė atstatytos bažnyčios erdvė yra minimalistinė ir asketiška, netgi sterili. Dėl to, kiek ir kokių joje turėtų būti dailės kūrinių, išsakomos įvairios nuomonės.
Filosofas Vytautas Ališauskas rekomenduoja laikytis minimalizmo, kad „gulbė nepavirstų papūga”.
Architekto, konkurso recenzento Algimanto Miškinio nuomone, erdvės asketiškumas svetimas katalikų bažnyčios tradicijai, o būdingas labiau protestantų maldos namams.
Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra į Nekilnojamųjų vertybių registrą įrašytas objektas, saugomas valstybės. Nuo 1989 metų jos atstatymo darbams išleista apie 20 mln. litų, kuriuos skyrė Kauno savivaldybė, Vyriausybė, aukojo bendrovės ir gyventojai.
Rūta Kanopkaitė