Sumažinus greitį nuo 60 iki 50 km/val., teigiamos permainos tęsėsi vos kelis mėnesius
Jau daugiau kaip dvejus metus šalies miestuose bei gyvenvietėse yra nustatytas 50 km/val. greitis, tačiau nei avarijų, nei žuvusiųjų kelyje ženkliai nesumažėjo. Kaunas taip pat netapo malonia išimtimi – per pastaruosius šešerius metus eismo nelaimių ir jose nukenčiančių žmonių skaičius kol kas tik didėja.
Laikini rezultatai
Po ilgų ir audringų diskusijų 2003-iųjų rugsėjo 1 dieną įsigaliojo Kelių eismo taisyklių reikalavimas, draudžiantis gyvenvietėse visoms transporto priemonėms važiuoti didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Tokių pokyčių iniciatoriai vienbalsiai teigė, kad sumažinus greitį 10-čia kilometrų per valandą, bus sulaukta teigiamų permainų gatvėse ir keliuose, kur daugiausia avarinių situaciją kyla dėl pernelyg didelio greičio. Saugaus greičio viršijimas yra ir dažniausia autoavarijų, kuriose žūsta žmonės, priežastis.
Paskutiniųjų 2003 metų mėnesių statistika liudijo, kad tokių permainų lūkesčiai tikrai pasiteisino – nuo rugsėjo iki gruodžio didžiuosiuose Lietuvos miestuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo 12,2 proc. Tačiau 2004 metais ir pernai avaringumo rodikliai, o kartu ir aukų skaičius vėl ėmė didėti. Specialistai, remdamiesi, kad, eismo intensyvumas 2002-2004 metais vidutiniškai didėjo 3,8 procento per metus, o žuvusiųjų, tenkančių 1000 transporto priemonių, 2002 metais buvo 0,47, 2003 metais – 0,45, 2004 metais – 0,46, laikosi nuomonės, jog avaringumas šalyje vis dėlto stabilizavosi. Tačiau kartu pripažįstama, kad beveik pusė vairuotojų šalies keliuose vis tiek linkę viršyti leistiną greitį. Laimė, pusė tokių pažeidėjų dažniausiai važiuoja iki 10 km/val. greičiau, nei įspėja kelio ženklai. Kiti vairuotojai akceleratorių spaudžia dar kur kas daugiau.
Drausmę garantuoja policija
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos surinkta statistika skelbia, kad per pastaruosius šešerius metus antrajame šalies mieste avaringumas nemažėja. Nuo 2000-ųjų iki 2005 metų techninių eismo įvykių, kuriuose tik apgadinamos mašinos, Kaune padaugėjo net dvigubai – nuo 5 tūkst. 697 iki 11 tūkst. 459. Avarijų, kuriose sužalojami žmonės, kreivė taip pat kyla aukštyn. Pernai Kauno gatvėse buvo sužaloti 892 asmenys, t.y. 77 daugiau nei 2004-aisiais. Praėjusieji metai tapo ir labiausiai tragiški per pastaruosius ketverius metus – avarijose užgeso 26 žmonių gyvybė. Iš visų žuvusiųjų – 13 pėsčiųjų.
Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius „Kauno dienai” pripažino, kad daugelio skaudžių nelaimių priežastis išlieka ta pati – leistino greičio viršijimas. Nors greitis mieste buvo sumažintas nuo 60 iki 50 km/val., tačiau džiuginantys rezultatai buvo laikini.
„Deja, vairuotojai buvo drausmingi vos kelis mėnesius, kai naujovė tik buvo įvesta. Visi paisė ženklų, nes tikėjosi, kad policija dažniau matuos greitį. Tuo metu tikrai pajutome, kad avarijų sumažėjo, mažiau buvo sužalota žmonių. Tačiau po kurio laiko vairuotojai vėl atsipalaidavo ir nemažai jų nevengia viršyti greičio”, – teigė pareigūnas.
Išeitis – stacionarūs radarai
Anot A.Tarasevičiaus, anksčiau, kai leistinas greitis buvo 60 km/val., dauguma vairuotojų važiuodavo 70 km/val. greičiu, o patvirtinus naujus reikalavimus, greitis taip pat tradiciškai viršijamas 10-čia km/val.
„Jeigu eismo dalyviai žino, kad policija rengia reidą, tai dar laikosi taisyklių, o jeigu pareigūnų nesimato, tai važiuoja greičiau, nei įspėja ženklai”, – sakė Eismo priežiūros tarnybos vadovas.
Greičio sumažinimas, A.Tarasevičiaus pastebėjimu, duotų didesnių rezultatų, jeigu eismo dalyviai laikytųsi Kelių eismo taisyklių ne tik tada, kai pamato policiją: „Deja, ant kiekvieno kampo negalime pastatyti po pareigūną”.
Nedrausmingus vairuotojus galėtų tramdyti stacionarūs greičio matavimo prietaisai, kurie yra įrengti kai kuriose sostinės gatvėse. Tose Vilniaus vietose avaringumas iš tiesų sumažėjo, nors vairuotojai dažniausiai žino, kad greitis yra matuojamas. Sostinėje važinėjantys kauniečiai taip pat linkę viršyti greitį – užfiksuotų pažeidėjų duomenys pluoštais siunčiami Kauno pareigūnams.
„Mes taip pat kreipėmės į Savivaldybę, prašydami avaringiausiose gatvėse įrengti stacionarius greičio matavimo prietaisus, tačiau miesto biudžete kol kas tam pinigų neatsiranda, – apgailestavo A.Tarasevičius. – Tiesa, derimės su dviem privačiomis kompanijomis, kurios sutinka savo lėšomis įrengti stacionarius greičio matavimo prietaisus ir atlikti analizę, ar tokios priemonės mažina avaringumą. Mums abejonių dėl to nekyla, nes tai jau įrodyta ne tik Vilniuje, bet ir kitose Vakarų Europos valstybėse”.
Gelbėjama pėsčiųjų gyvybė
Susisiekimo ministerijos (SM) Saugaus eismo departamento direktorius Virgilijus Sadauskas yra visiškai tikras, kad prieš dvejus metus įvesti apribojimai pasiteisino.
„Iš karto po greičio apribojimo surinkti duomenys patvirtino, kad avaringumas sumažėjo, o nelaimės keliuose pareikalavo mažiau aukų. Greitis miestuose pirmiausia buvo sumažintas dėl to, kad buvo siekta sumažinti žuvusių pėsčiųjų skaičių, ir tai mums pavyko. Įvedus naujus reikalavimus, keliuose žūva 7-8 proc. mažiau pėsčiųjų nei tada, kai leistinas greitis buvo 60 km/val.”, – teigė pašnekovas.
Praėjusiais metais daugelio apskričių keliuose žmonių žuvo mažiau nei užpernai, tačiau Klaipėdos, Alytaus, Utenos regionuose įvykusios nelaimės nusinešė žymiai daugiau aukų. Klaipėdos, Vilniaus, Kauno apskrityse aukų padaugėjo dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
„Nesvarbu, ar neblaivus vairuotojas važiuos 50 ar 70 km/val. greičiu, vis tiek išlieka didžiulė tikimybė, kad jis padarys avariją. Girtus vairuotojus turėtų gaudyti ir bausti atitinkamos tarnybos”, – pastebėjo V.Sadauskas.
Policijos rengiami reidai duoda itin neblogų rezultatų – 2005 metų gruodį šalies keliuose buvo gana dažnai tikrinamas vairuotojų girtumas, ir minėtą mėnesį keliuose žuvo 19 asmenų mažiau nei 2004 metų gruodį.
Mirtį sėja girti vairuotojai
Saugaus eismo departamento duomenimis, Kauno apskrityje 2005 metais žuvo šiek tiek mažiau žmonių nei užpernai. Labiausiai šį rodiklį pasisekė sumažinti Jonavos bei Kauno rajonuose ir Birštono mieste. Tačiau Kėdainių, Raseinių rajonuose, kaip ir Kauno mieste, pernai avarijose žuvo daugiau asmenų nei 2004 metais.
„Pastebėjome, kad kuo daugiau avarijų sukelia girti vairuotojai, tuo daugiau aukų žūva eismo įvykiuose. Tuose rajonuose, kur žuvusiųjų mažiau, mažiau avarijų sukelia neblaivūs asmenys. Štai, Kauno rajone 2004 metais avarijose žuvo 55 žmonės, o eismo įvykius sukėlė 21 neblaivus vairuotojas. Tuo tarpu pernai žuvusiųjų skaičius sumažėjo iki 36, taip pat kaip ir neblaivių kaltininkų, kurių išaiškinta 16. Tai tikrai nėra sutapimas”, – aiškino V.Sadauskas.
Jis pripažino, kad, sumažinus greitį, avaringumas šalies keliuose nesumažėjo.
„Pagal eismo įvykių skaičių Lietuva yra per vidurį tarp kitų Vakarų Europos šalių. Tačiau sužeistas žmogus gali išsigydyti, sulamdytą mašiną galima nurašyti, o žuvusio asmens nebeprikelsi. Visas pasaulis siekia ne išvengti eismo įvykių, o sumažinti į avariją patekusių asmenų skaičių ir sušvelninti nelaimių pasekmes. Todėl laikomės nuomonės, kad pasiteisina bet kokios priemonės, jeigu yra išsaugojama nors viena gyvybė”, – tvirtino SM atstovas.
Lina Navickaitė
jei nera avariju skirtumo tarp 50 ir 60 tai kam mazinti?