Pirkėjai ir pardavėjai vertina aiškumą

Pieno produktų pavadinimai nuo šių metų pradžios nebeverčia spėlioti dėl jų sudėties

Nuo sausio pirmosios grietine gali būti vadinama tik tikra grietinė, o ne jos ir augalinio aliejaus mišinys. Jogurto vardu jau vadinamas tik tas, kuris po rauginimo yra nepasterizuotas. Tokia pieno produktų ženklinimo tvarka nustatyta dar praėjusių metų balandį. Iki šių metų pradžios gamybininkams buvo leista naudoti seniau pasigamintas etiketes, o dabar už tai jau gali būti baudžiama.

Nepiktybiška, bet apgaulė

„Grietinės su aliejumi buvau nusipirkusi ne kartą, nors niekada to nenorėjau. Paskui išmokau orientuotis pagal spalvas – jei yra raudonos spalvos bent juostelė, vadinasi, reikia perskaityti sudėtį. Man nepatikdavo ilgai gaišti prie pieno produktų lentynų, todėl nustojau eksperimentuoti ir pirkdavau vienintelę, jau patikrintą grietinės rūšį”, – prisimena Jolanta Mališkienė, perkanti maistą „Iki” parduotuvėse.

„Aš džiaugdavausi radusi pigesnės grietinės, tačiau kai sužinojau, jog tai netikras produktas, jame yra aliejaus, supratau skaičiavusi neteisingai ir nustojau ją pirkusi”, – prisipažįsta Vida Jokubaitienė. Ji sako pilstomą grietinėlę „Pieno centro” parduotuvėje perkanti bent kelis kartus per savaitę. „Supakuotoje tikriausiai yra konservantų, juk ji gaminama taip, kad vartojimo laikas būtų ilgesnis. Tikiuosi, kad mano įsigytoji – sveikesnė ir šviežesnė”, – sako moteris.

„Pirkėjas kratosi tų produktų, kurie pagaminti su visokiausiais priedais. Mes prekiaujame kelių Lietuvos įmonių jogurtu, grietine, varške ir kitais pieno gaminiais. Dauguma jų yra ne mišiniai, todėl mums paranku, kad dabar įsigaliojo reikalavimas tiksliai žymėti. Anksčiau pirkėjai priekaištaudavo, kad pas mus grietinė, nors ir pilstoma, brangesnė nei kitur su visu indeliu. Augaliniai aliejai dedami į daugelį pieno produktų, net fermentinius sūrius, tuomet jų galiojimo laikas tampa ilgesnis ir gamintojui tai apsimoka”, – sako „Pieno centro” parduotuvės vedėja Loreta Gliaudelienė.

Gudrauti nebebus kaip

Naująją tvarką teigiamai vertina tiek pardavėjai, tiek pirkėjai, o rinkodaros specialistai galvoja apie naujus triukus – grietinė su augaliniais aliejais pigesnė ir galėjo sėkmingai konkuruoti su tikrąja, nes anaiptol ne visi pirkėjai gilinasi į užrašus ant indelių.

Dabar pirkėjams jau nebereikia spėlioti: etiketėje arba ant indelio aiškiomis raidėmis rašoma, jei tai grietinės ir augalinio aliejaus mišinys. Anksčiau tai buvo galima sužinoti atidžiau apžiūrėjus indelį, tačiau neretai pirkėjai tai padarydavo tik pastebėję, kad į sriubą ar padažą įdėta grietinė „ne tokia”.

„Vartotojas turi tiksliai žinoti, ką perka. Pavyzdžiui, ant grūdėtosios varškės teberašoma, kad ji be konservantų. Vartoti juos varškei apskritai yra uždrausta, todėl ir tokio užrašo gamintojai privalės atsisakyti. Jogurtu visame pasaulyje yra vadinamas tik po rauginimo nepasterizuotas, „gyvas” produktas. Lietuvoje taip iki šių metų pradžios buvo galima vadinti ir pasterizuotą jogurtą. Nuo šiol tai draudžiama ir pirkėjai jau pirks jį kaip rauginto pieno gaminį, kefyro gėrimą ar dar kitaip pavadintą”, – sako Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja inspektorė Audronė Mlečkienė.

Tvarko palaipsniui

Sviestą ir sviesto bei riebalų mišinius pirkėjai ilgokai painiojo – paprastai pasikliaunama pagrindiniu stambiomis raidėmis užrašytu pavadinimu. Sugriežtinus žymėjimo tvarką, surasti tikrą sviestą parduotuvėse tapo daug lengviau. Pamažu bus peržiūrėti visų maisto prekių žymėjimo subtilumai ir vartotojas bus klaidinamas vis rečiau. Dabar nauja tvarka įsigaliojo rauginto pieno produktams bei grietinėlei ir jos gaminiams.

Ką tik buvo atliktas patikrinimas „Kauno pieno” įmonėje, kuri savo gaminius žymi „Pieno žvaigždžių” ženklu. Inspektorės teigimu, ten gaminami jogurtai išties nepasterizuoti, todėl jų ženklinimo keisti nereikia. O štai dėl pasterizuotos grietinėlės galima ginčytis. „Grietinėlė ant gaminio užrašyta bent tris kartus, žodis pasterizuota – tik vieną. Tikslumas nukenčia, tačiau slidus klausimas, kaip vertinti”, – sako inspektorė.

Jos teigimu, kaskart įsigaliojus naujai prekių žymėjimo tvarkai, visuomet duodama laiko gamybininkams, kad šie nepatirtų nuostolių. Tik paskui imama kontroliuoti griežčiau.

Nepaisant netrumpo pereinamojo laikotarpio, parduotuvėse dar galima pastebėti pagal liberalesnę, nei dabartinė, tvarka paženklintų pieno produktų. Tad pirkėjui kol kas neverta prarasti budrumo. Kita vertus, grietinės ir augalinio aliejaus mišinys yra daugelio net mėgstamas produktas, kaip ir pasterizuotas rauginto pieno gaminys, iki šiol vadintas jogurtu. „Gyvas” jogurtas yra aktyvesnis ir savo poveikiu gali nustebinti tam nepasirengusį vartotoją. Todėl ir siekiama, kad informacija apie maisto produktus būtų kuo tikslesnė bei išsamesnė.

Daiva Valevičienė