Atkarpoje nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengia geležinkelio pertvarkymo projektą.
Europos Sąjungos lėšomis vykdomo projekto dalis žymiai padidins pietinės uosto dalies geležinkelio kelių pravažumą, sumažins avarijų tikimybę 201-ojo kelio kreivėje. Atlikus poveikio visuomenei ir aplinkai tyrimus, nustatyta, kad naujasis projektas neturės neigiamos įtakos netoliese įsikūrusiems gyventojams.
Pinigai – iš ES
Geležinkelio atkarpos nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvės pertvarkymo projektas buvo ruošiamas planuojant gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų geležinkeliams pertvarkyti.
Šių pinigų negalima panaudoti krantinių statybai, rekonstrukcijai arba akvatorijos gilinimo darbams. Tačiau juos leidžiama panaudoti privažiuojamųjų geležinkelių išplėtimui prie Klaipėdos uosto. Šie keliai traktuojami kaip IX B koridoriaus jungtis Klaipėdos uoste.
Faktiškai visų atskirų dalių techniniai projektai jau baigiami rengti. Bendras biudžetas, įvertinant ir šiaurinę dalį, kur „Anglynės” kelyne „Lietuvos geležinkeliai” taip pat planuoja atlikti remonto darbus, be pridėtinės vertės mokesčio sieks 42 milijonus litų.
„Balandžio mėnesį turėtų būti pateikta modifikuota „Lietuvos geležinkelių” ir Uosto direkcijos paraiška šioms lėšoms gauti. Darbai turėtų prasidėti metų pabaigoje. Planuojama, kad per dvejus metus dalis projekto objektų bus pastatyti”, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas.
Šis projektas sumanytas po to, kai buvo parengta studija Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai iki 2015 metų.
Mažins spūstis
Pietinėje uosto dalyje įsikūrusios jūrų krovinių kompanija „Bega” ir „Klaipėdos Smeltė” bei Birių krovinių terminalas, „Baltijos” laivų statykla ir keletas smulkesnių bendrovių. Jos krovinius veža per „Draugystės” geležinkelio stotį. Prognozuojama, kad krovinių srautas pietinėje uosto dalyje augs.
Norint išvažiuoti iš „Klaipėdos Smeltės” į 201-ąjį kelią per šiaurinį išvažiavimą, sąstatus reikia traukti į „Draugystės” geležinkelio stotį. Būna, kad jūrų krovinių kompanijos „Bega” ir „Klaipėdos Smeltės” poreikius reikia derinti, todėl bendras šios šakos pralaidumas krenta.
Atliktos studijos esmė buvo tai, kad turėtų atsirasti dviejų kelių geležinkelis iki jūrų krovinių kompanijos „Bega”. Viena geležinkelio šaka galėtų naudotis jūrų krovinių kompanija „Bega”, o kita – „Klaipėdos Smeltė”. Taip būtų atskirti abiejų kompanijų krovinių srautai.
Iš karto tai padaryti yra gana sudėtinga, nes teritorija nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvės nėra plynas laukas. Taip pat vienas iš pagrindinių akcentų yra tai, kad geležinkelio rekonstravimas neturi trukdyti kompanijų krovai bei saugiam traukinių eismui.
„Visos šios aplinkybės ir vertė ieškoti tam tikrų techninių sprendimų. Todėl projektas bus vykdomas etapais”, – sakė A.Kamarauskas.
Žmonėms nekenks
Būsimas „Nemuno” kelynas aptarnaus „Klaipėdos Smeltę”, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą ir iš dalies jūrų krovinių kompaniją „Bega”.
Turi atsirasti penki geležinkelio keliai, kurie tarnautų kaip uosto keliai, kad „Klaipėdos Smeltė” galėtų sąstatus paduoti tiesiai į „Nemuno” kelyną ir iš jo į krovos frontus prie krantinių.
Statant šį kelyną, kaip papildomas etapas atsiranda ir vidaus autokelio rekonstrukcija. Kadangi tas autokelias, kurį naudoja „Klaipėdos Smeltė”, yra būsimo geležinkelio kelyno vietoje, tai kitas reikalingas išvežti konteinerius iš naujai statomo konteinerių terminalo.
Kita siaura vieta yra 201-ojo kelio kreivė. Čia daug kartų buvo nuvažiavę geležinkelio vagonai nuo bėgių, nes kreivės spindulys yra mažas ir, esant didesniam greičiui, vagonai nuvirsta nuo bėgių.
Todėl nuo Senosios Smiltelės gatvės iki sąvažos bus nutiesti du keliai ir kitomis trajektorijomis pakloti bėgiai, ištiesintas geležinkelis, kad traukiniai galėtų važiuoti didesniu greičiu.
Yra sutarta, kad šį projektą vykdys „Lietuvos geležinkelių” bendrovė.
„Nemuno” kelyno, vidaus autokelio ir Nemuno gatvės praplėtimą, kad atsirastų vietos geležinkelio rekonstrukcijai ir statybai, vykdys Uosto direkcija. 201-ojo kelio kreivės ištiesinimą ir dviejų kelių statybą iki jungties su 201-uoju keliu už Nevėžio gatvės vykdys „Lietuvos geležinkeliai”, – vardijo A.Kamarauskas. Už planuojamus gauti 42 milijonus litų Europos Sąjungos lėšų bus atlikta tik dalis projekto darbų.
Vienas iš didžiausių šio projekto vykdymo rūpesčių yra būsimų geležinkelių trasas kertantys inžineriniai tinklai. Taip pat reikia nupirkti ir nugriauti keletą pastatų.
„Derinant projektą, buvo papildomai atliktas poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad nauji geležinkeliai neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei neturės. Reikės įrengti tik ekraninę sieną nuo triukšmo ties Žalgirio gatve”, – mano Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto infrastruktūros tarnybos vyriausiasis projektų vadovas Algirdas Aukštuolis.
Vincas Grigas