Nežinodami visų valstybinių egzaminų rezultatų abiturientai aukštųjų mokyklų atakuoti neskuba
Aukštosios mokyklos būsimųjų pirmakursių prašymus priima nuo gegužės vidurio, bet didelio jų antplūdžio dar nesijaučia. Lietuvos aukštųjų mokyklų dienines studijas galės pasirinkti daugiau kaip 16 tūkst. abiturientų. Tačiau didelė studijų programų įvairovė būsimiesiems studentams apsuka galvą – jų gausybėje dvyliktokai teigia galintys pasiklysti.
Drąsina atlydėję namiškiai
„Nekantrauju gauti atestatą, noriu kuo greičiau tapti studentu. Svajoju studijuoti informacines technologijas. Labai mėgstu dirbti su kompiuteriu, šia specialybe domiuosi jau seniai, – kalbėjo abiturientas Saulius Blauzdžiūnas, kurį sutikome Kauno technologijos universiteto (KTU) priėmimo komisijoje. Vaikinas iš Šakių rajono, Lekėčių, buvo atvykęs kartu su mama, kuri teigė, kad už sūnų, besirenkantį profesiją, jaudinasi nė kiek ne mažiau. Saulius valstybinį matematikos egzaminą išlaikė gerai – gavo 80 balų, tad mano, jog informatikos studijos jam nebūtų sunkios. Irena Blauzdžiūnienė sakė: „Labiausiai baiminuosi, kad sūnus gali nepatekti tarp valstybės finansuojamų studentų. Tačiau jei ir taip atsitiktų, darysiu viską, kad vaikas galėtų studijuoti”.
Kaunietės, „Saulės” gimnazijos abiturientės Monikos Palevičiūtės palydovė pateikiant dokumentus irgi buvo mama. Dukra, gimnazijoje besimokiusi labai gerais pažymiais, svajoja apie žiniasklaidos technologijos specialybę. „Šią studijų programą įrašysiu pirmuoju numeriu. Rengiuosi paduoti prašymą į KTU Dizaino ir technologijų fakultetą. Turiu ir atsarginį variantą, bet tebūnie tai paslaptis”, – dalijosi mintimis Monika.
Iš Jurbarko rajono, Klausučių, atvykęs Vytautas Mickus dokumentus pildė padedamas brolio. Pastarasis teigė baigęs Žemės ūkio universitetą, į kurį stojant bendrojo priėmimo dar nebuvo. „Dabar abiturientams daug patogiau. Gali rinktis iš karto net keliolika specialybių. Mažiau streso ir daug daugiau galimybių tapti studentu”, – drąsindamas jaunėlį kalbėjo Mickus vyresnysis. Vytautui labiausiai prie širdies informatika, tačiau vaikinas teigė, jog gali ir nepasisekti. Mat jurbarkietis neslėpė, kad valstybinį matematikos egzaminą galėjo išlaikyti geriau.
Sulaukta 9 tūkstančiai prašymų
KTU, kaip ir kiti 15 Lietuvos universitetų, dalyvauja bendrame būsimųjų pirmakursių priėmime. Dvyliktokai dokumentus gali paduoti bet kurioje aukštojoje mokykloje, tačiau KTU, kaip sakė priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius docentas Saulius Raila, – bene didžiausia apgultis. Čia galima sutikti norinčiuosius studijuoti ir Medicinos, Žemės ūkio universitetuose, Kūno kultūros ar Veterinarijos akademijose. „Gal todėl kad esame didžiausia miesto aukštoji mokykla, be to, priėmimo komisija – miesto centre. Abiturientai, lyginant su ankstesniaisiais metais, kol kas dar labai neišsijudino, nors prašymus priimame nuo gegužės 11 dienos, – sakė S.Raila. – Dokumentus į visus 16 universitetų ir į bendrajame priėmime pirmą kartą dalyvaujančią Vilniaus kolegiją padavė arti 9 tūkstančių abiturientų. Iki liepos 22 dienos tikimės sulaukti 34-35 tūkstančių prašymų. Studentams iš viso siūloma per 600 studijų programų”.
Šiemet abiturientų paslaugoms – naujovė: dokumentus priėmimo komisijai jie gali pateikti internetu. Tai, dvyliktokų manymu, labai patogu, nebūtina važiuoti į didžiuosius miestus iš tolimų rajonų. Kita vertus, gyvas pabendravimas su dėstytojais ir jų konsultacijos, atvykus į universitetą, duoda daugiau praktinės naudos.
Dukrą Rymantę iš Prienų rajono atlydėjusi Janina Pociūnienė išsakė savąją nuomonę: moksleiviams siūlomų studijų programų gausybėje galima ir pasiklysti. Daug geriau būtų, mano moteris, jog tos programos būtų labiau apibendrintos ir sukonkretintos.
„Nors dar ne visų egzaminų rezultatus žinau, bet kuo noriu būti – neabejoju, – neslėpė sumanymų iš Kėdainių atvykusi Giedrė Laumenskaitė. – Aš svajoju tapti veterinarijos gydytoja, kaip ir tėtis, jokio kito atsarginio varianto neturiu”. Giedrė pasakojo, jog brandos egzaminų sesija ją išvargino, tai, kad taip ilgai reikia laukti rezultatų, buvo didelis išbandymas visai jos šeimai.
Varžomos stojančiųjų galimybės
Vilkaviškio S.Nėries vidurinės mokyklos abiturientai Rimas Vaičiulis ir Andrius Bindokas prašymuose prioritetų tvarka išvardijo po 6 studijų programas. Rimas pirmenybę atidavė ekonomikai, Andrius – žurnalistikai. Vaikinai pateikdami dokumentus sumokėjo po 120 litų. Tiek pinigų prašoma iš visų, pareiškusių iki 6 norų. Pageidaujantieji rinktis tik dvi studijų programas moka mažiausiai – tik 50 litų, o tiems, kurie išvardija net 20, tenka sumokėti po 180 litų. „Tiksliai žinančiųjų, ko nori, ir pareiškusiųjų tik du norus paprastai būna maždaug 3 procentai, – komentavo doc. S.Raila. – Toks abiturientų neapsisprendimas ir blaškymasis – netikusio profilinio mokymo pasekmė. Mokyklose nebėra jokio profesinio orientavimo. Nesimokę, tarkim, fizikos, chemijos ar biologijos, moksleiviai nesiryžta rinktis tų specialybių, kur šios disciplinos bus dėstomos. Daug lemia ir psichologinis nusiteikimas”.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, abiturientai daugiausiai renkasi socialinius mokslus. Tarp jau pateikusiųjų prašymus tokių – beveik 60 proc.
Kūno kultūros akademijos (KKA) akademinių reikalų prorektorius docentas Gediminas Mamkus mano, kad bendrasis priėmimas ne tik patogus moksleiviams, bet ir gerokai sumažino universitetų išlaidas. „Tačiau nelogiška tai, kad aukštosios mokyklos konkursinį stojančiojo balą gali suformuoti tik iš trijų valstybinių egzaminų rezultatų. Dažnai moksleiviai būna išlaikę po 4 valstybinius, tačiau Aukštojo mokslo įstatymas nurodo, jog konkurse dominuoja tik 3 valstybiniai egzaminai. Su tuo universitetai nesutinka, nes varžome stojančiųjų galimybes”.
Nėra tik „miestietiškų” specialybių
KKA šiemet, kaip ir pernai, populiariausia turizmo ir sporto vadybos specialybė. Antroje vietoje – kineziterapija, daug norinčiųjų studijuoti socialinę pedagogiką. Prorektoriaus teigimu, kai kurias studijų programas, ypač iš vadybos srities, iš tiesų reikėtų stambinti, jau esama planų tai padaryti. „Aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos iniciatyva sujungti kai kurias programas yra sveikintina, abiturientams palengvintume pasirinkimą, – mano docentas G.Mamkus. – Juolab kad tokios yra ir europinės aukštojo mokslo tendencijos”.
Lietuvos veterinarijos akademijos priėmimo komisijos atsakingoji sekretorė dr. Marija Stankevičienė teigia, jog jaunimui labiausiai patraukli veterinarijos gydytojo specialybė. Ją pastaraisiais metais renkasi ir miesto, ir kaimo vaikai. „Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, veterinarijos gydytojas rūpinasi kontrole nuo lauko iki stalo – jam svarbu būti kompetentingam visose maisto gaminimo srityse”, – teigia dėstytoja. Norinčiųjų tapti visuomenės sveikatos bakalaurais irgi netrūksta. Pernai priimti pirmieji pirmakursiai šiomis studijomis, sako M.Stankevičienė, nenusivylė.
Aldona Kibirkštienė