Reketas laiminant rektoratui

Vytauto Didžiojo universitete egzaminų sesija baigėsi anksčiau nei kitose aukštosiose mokyklose. Studentai egzaminus išlaikė prieš Naujuosius metus ir dabar atostogauja. Tačiau ne visiems sesija buvo sėkminga: per egzaminus suklupo keli šimtai būsimųjų specialistų. Neišlaikiusieji priversti kartoti dalyko kursą ir už tai mokėti nemažus mokesčius. Nors Aukštojo mokslo įstatymas leidžia vieną kartą egzaminą perlaikyti nemokamai, VDU ši įstatymo nuostata ir toliau ignoruojama.

Apie pinigų sumas nutylima

Gamtos fakulteto studentas Ignas (jo pavardė redakcijai žinoma) guodėsi, kad jam, neišlaikiusiam fizikos egzamino, teks už skolą mokėti arti 400 litų. Tai vaikinui labai daug. „Kitų aukštųjų mokyklų studentai turi galimybę vieną kartą egzaminą perlaikyti nemokamai, o mums iš karto taikomos tokios griežtos sankcijos”, – sakė studentas. Keli Informatikos fakulteto studentai irgi skundėsi dėl to paties: suklupę per informatikos egzaminą jie turės už skolą mokėti 500 litų. VDU studentai nepatenkinti ir tuo, kad egzaminus jiems reikėjo laikyti beveik kiekvieną dieną, toks intensyvus grafikas juos labai vargino. Dėl to, ar VDU esanti žinių vertinimo sistema nepažeidžia studentų teisių ir yra keistina, diskutuojama nebe pirmi metai. Nors daugumai studentų ji nepriimtina, universiteto vadovai įsitikinę, kad Aukštojo mokslo įstatymo jie nepažeidžia. „Tokio žinių vertinimo nežadame atsisakyti, šią sistemą taikome nuo pat pirmųjų universiteto atkūrimo dienų, – sako VDU studijų prorektorius profesorius Povilas Zakarevičius. – Tai – kaupiamojo balo sistema, kurią įteisino ir Aukštojo mokslo įstatymas. Pusę vertinimo studentas užsidirba kaupdamas balus per semestrą, prieš egzaminą jam telieka įveikti dalį kurso. Egzamino neišlaiko tik didžiausi tinginiai”.

Prorektoriaus teigimu, tokiai vertinimo sistemai pritarė VDU studentų atstovybė – jos lyderiai apklausė daugumą studentų ir išsiaiškino jų nuomonę. Be to, tokią sistemą teigiamai įvertino VDU darbą tikrinę Europos universitetų asociacijos ekspertai. P.Zakarevičius paneigė faktą, kad reikalaudami iš studentų kartoti kursą ir prašydami už tai susimokėti dėstytojai nori papildyti universiteto biudžetą.

Kartojamojo kurso mokestis priklauso nuo to, kiek kainuoja vienas kreditas. Pavyzdžiui, informatikos specialybės vieno kredito kaina – 100 litų, šiai disciplinai skiriami 5 kreditai. Studentai mano, kad 500 litų skolos mokestis – didelis kirtis per jų kišenę. Kiek tūkstančių litų už studentų skolas į VDU biudžetą įplaukė šiemet, prorektorius teigė kol kas negalįs pasakyti.

Seimui pataisų nepateikta

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Raimundas Mockeliūnas, „Kauno dienos” paklaustas, ar VDU taikoma žinių vertinimo sistema nepažeidžia studentų teisių, atsakė diplomatiškai: „Į universitetų vidaus gyvenimą ministerija nesikiša, juolab kai nepažeidžiamas įstatymas. Tačiau, žvelgiant iš žmogiškosios pusės, tokia vertinimo sistema netobula. Jokioje kitoje aukštojoje mokykloje taip nėra”. Viceministro nuomone, vieną kartą nemokamai perlaikyti egzaminą tikrai nereikėtų drausti. „Juk studentui gali atsitikti visokių bėdų, natūralu, kad ne visiems iš karto gali pasisekti. Daugiau nemokamų perlaikymų leisti nereikia. Tada studentai tuo piktnaudžiautų, būtų apsunkinami ir dėstytojai”, – mano viceministras. Prieš metus „Kauno dienos” kalbintas tuometinis Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vydas Gedvilas žadėjo inicijuoti Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kuri neleistų universitetams savavaliauti ir nustatytų vieningus žinių vertinimo kriterijus. Tačiau iki šiol to nepadaryta. „Tokio pataisų projekto nesame pateikę. Galbūt šios nuostatos bus įvardytos dabar rengiamose aukštojo mokslo vystymo strategijose. Vieną jų parengė Rektorių konferencija, kitą – Švietimo ir mokslo ministerija”, – „Kauno dienai” sakė šiuo metu Seimo Europos komitetui vadovaujantis, Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto narys V.Gedvilas. Jo teigimu, egzaminų laikymo tvarkos Aukštojo mokslo įstatymas nereglamentuoja, tad uždrausti universitetams kurti savas vertinimo sistemas Seimas negali. Tokiu metodu, kuris taikomas VDU, žinias esą vertina daugelis JAV ir Europos universitetų.

„Jei aš būčiau rektorius, tikrai nedrausčiau bent vieną kartą be užmokesčio perlaikyti egzaminą”, – sakė Seimo narys.

Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, sužinojusi apie tokį VDU studentų „reketavimą”, prisipažino, kad tai jai netikėta. „Šį klausimą būtinai svarstysime. Visada būsiu studentų pusėje. Tokie mokesčiai – didelis smūgis studentams ir jų šeimoms, ypač kai pragyvenimas vis brangsta”, – sakė komiteto pirmininkė.

Atsarginis šansas

Kitų aukštųjų mokyklų profesūra tokių griežtų sankcijų per egzaminus „kritusiems” studentams netaiko. Kauno technologijos universiteto Akademinių reikalų tarnybos direktoriaus profesoriaus Prano Žiliuko teigimu, studentui vieną atsarginį šansą būtina suteikti. „Nemokamai egzaminą KTU studentai privalo perlaikyti iki kito semestro pradžios. Mūsų sistema pakankamai lanksti – dar iki egzamino studentai privalo išlaikyti daugybę kolokviumų, atlikti namų darbų. Tai irgi sumuojasi į bendrą egzamino vertinimą. Daug priklauso nuo dėstytojo, kuris individualiai organizuoja savo darbą”.

Antrojo nemokamo perlaikymo KTU nebūna, tada siūloma kartoti kursą ir už tai užsimokėti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus kreditų įkainius. Būsimieji inžinieriai gali turėti ne daugiau kaip dvi skolas. Kitu atveju su universitetu tenka atsisveikinti.

Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) studentai irgi gali „kosmetiškai” pakoreguoti savo egzaminų rezultatus – vieną egzaminą perlaikyti nemokamai. Prorektorius akademiniams reikalams dr. Gediminas Mamkus sako, kad kaupiamoji žinių vertinimo sistema akademijoje – ne naujiena. Būsimieji kūno kultūros specialistai, sėsdami prie egzamino stalo, jau turi užsidirbę dalį pažymio. „Tačiau tai nereiškia, kad atimame vienintelio perlaikymo galimybę. Taip skriausti studentų tikrai neturime teisės”, – sakė prorektorius. Kartu jis neslėpė, kad egzaminą perlaikančiųjų trečią kartą ir už tai mokančiųjų nemažus pinigus netrūksta. Brangiausiai studentams kainuoja kineziterapijos ir vadybos studijų programų kursai – jei tenka juos kartoti, mokama po 400 litų.

Studentų nuomonės skiriasi

Daugiausia VDU studentų, neišlaikiusių egzaminų, yra Gamtos mokslų, Informatikos fakultetuose. Į juos, pasak prorektoriaus, įstoja prasčiausiai mokęsi abiturientai. Gamtos mokslų fakultete iš 73 pirmakursių per šios sesijos egzaminus suklupo 21. Ypač nesisekė būsimiesiems fizikams: iš 10-ies specialybės egzamino neišlaikė 8. Kaip ir pernai, nemažai studentų parklupdė informatikos, anglų kalbos egzaminai.

VDU Studentų atstovybės nario, Lietuvos studentų sąjungos prezidento Jono Okunio nuomone, vieni studentai jų universitete esančia vertinimo sistema patenkinti, kiti ja piktinasi. „Visapusiškai analizavom šį klausimą. Matėm daugiau pliusų nei minusų. Penkis balus nesunkiai galima sukaupti iki egzamino, tada teigiamą pažymį tikrai gausi”, – sako J.Okunis. Jo įsitikinimu, taip vertinant žinias išvengiama korupcijos ir dėstytojų neobjektyvumo. Kartu studentų lyderis pripažino, kad ne visi, palikti kartoti kurso, turi iš ko susimokėti 400 ar 500 litų.

Aldona Kibirkštienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.