Ieškomos meno vertybės eksponuojamos internete

Meno vertybių vagystės ir kiti su jomis susiję nusikaltimai Lietuvoje, atrodo, retas, tačiau didelio rezonanso sulaukiantis reiškinys.

Bene garsiausiai nuskambėjęs tokio pobūdžio nusikaltimas – kunigo R.Mikutavičiaus nužudymas ir jo meno kolekcijos pagrobimas, kurį neseniai baigė nagrinėti ir ganėtinai atlaidų savo verdiktą paskelbė teismas.

Vis dėlto teisėsaugininkai ir toliau ieško kol kas neatrastų dvasininkui priklausiusių meno vertybių.

Lygiai taip ieškoma ir šimtų kitokių per ilgą laikotarpį dingusių meno kūrinių.

Vagysčių gerokai sumažėjo

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos Kultūros ir meno vertybių tyrimo poskyrio viršininkė Laimutė Šimkuvienė, „Kauno dienai” komentuodama kriminogeninę situaciją kultūros ir meno vertybių srityje, teigė, jog su jomis susiję nusikaltimai Lietuvoje ypač suaktyvėjo atgavus nepriklausomybę.

Pastarųjų metų statistika byloja, kad daugiausiai įvairių vertingų meno kūrinių buvo pavogta 2003 metais – užregistruota 120 su jais susijusių nusikaltimų. Tuo tarpu pernai tokių incidentų buvo mažiausiai – vos keturiolika.

Pasak L.Šimkuvienės, tokį meno vertybių vagysčių sumažėjimą nulėmė aktyviai plėtojama prevencija: „Siekiant maksimaliai sumažinti vagysčių iš maldos namų, buvo parengti iniciatyviniai raštai Vyskupų Konferencijos pirmininkui Vilniaus arkivyskupui metropolitui kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, kuriuose išsakyti pastebėjimai dėl nepakankamos bažnytinių meno vertybių apskaitos bei apsaugos ir rekomenduota neperduoti meno vertybių saugoti toms religinėms bendruomenėms, kuriose nėra užtikrintas pakankamas saugumas.

Į minėtą raštą gavome atsakymą su padėka ir užtikrinimą, kad į mūsų pastebėjimus bus atsižvelgta: religinės bendruomenės inventorizuos meno vertybes, jas nufotografuos bei aprašys.

Dauguma maldos namų įsirengia apsaugos signalizacijas, todėl bent jau pastarųjų metų vagystės buvo kaimo bažnyčiose, kuriose nėra jokios apsaugos”.

Skelbiama apie du šimtus pavogtų meno kūrinių

Pašnekovės teigimu, daugiau nei prieš metus buvo pasirašytas bendras Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Policijos departamento Kilnojamųjų kultūros ir meno vertybių vagysčių prevencijos planas.

Jį įgyvendindami teisėsaugininkai kartu su Kultūros paveldo departamento pareigūnais tikrino, kaip parduotuvės laikosi Prekybos antikvariniais daiktais taisyklių reikalavimų. L.Šimkuvienė patikino, kad taip pat buvo bendraujama su antikvariatų savininkais ir rekomenduota jiems domėtis Vogtų meno vertybių centrinės duomenų bazės informacija, nepriimti pardavimui įtarimą sukėlusių meno vertybių.

Paklausta, kokių priemonių teisėsaugininkai imasi įvykus meno vertybių vagystei, L.Šimkuvienė pasakojo, kad apie tokius įvykius nedelsiant būna informuojamos visos reikiamos institucijos: „Duomenys apie visas meno vertybių vagystes perduodami Valstybinės sienos apsaugos, Muitinės departamentams, kaimyninėms užsienio valstybėms tiesiogiai arba per Interpolo kanalus. Jeigu pavogtos meno vertybės istorinė, kultūrinė, meninė ar materialinė vertė yra labai aukšta, visa informacija apie ją (nuotraukos, aprašymas) nedelsiant perduodama į Interpolo centrinę duomenų bazę”.

2004-ųjų vasarą pradėtoje formuoti centrinėje duomenų bazėje (CDB) šiuo metu skelbiama apie du šimtus Lietuvoje pavogtų meno vertybių. Kiek daugiau publikacijų yra apie ieškomus įvairius vertingus meno kūrinius, pavogtus svetur. Visą informaciją apie didžiąją dalį dingusių daiktų galima rasti internete adresu www.policija.lt/kuriniai. L.Šimkuvienė pridūrė, kad centrinės duomenų bazės paskirtis yra dvejopa. Joje ne tik publikuojami dingę daiktai, bet visa sukaupta informacija naudojasi ir Kultūros paveldo departamento pareigūnai, išduodantys leidimus išvežti meno kūrinius iš šalies.

Gundo brangiausi daiktai

Iš visų šiuo metu ieškomų Lietuvoje pavogtų meno vertybių brangiausiai vertinama 1998-ųjų liepos 1-ąją pagrobta ir iki šiol nesurasta nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus meno kolekcijos dalis. Įvairūs vertingi namų apyvokos daiktai verti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų. Tuo tarpu kai kurių R.Mikutavičiui priklausiusių ir jo išleistame kataloge „Europos dailė” publikuotų paveikslų vidutinės kainos siekia daugiau nei šimtą tūkstančių litų.

„Centrinėje duomenų bazėje šiuo metu yra duomenys apie trisdešimt keturias meno vertybes, kurios pavogtos iš Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos. Šie duomenys sutikrinti su Lietuvos generalinės prokuratūros kuruojančiu prokuroru ir Kultūros paveldo departamentu”, – patikslino pareigūnė.

Iš daugybės centrinėje duomenų bazėje publikuojamų pavogtų daiktų L.Šimkuvienė išskyrė ir jau daugiau nei dvejus metus nerandamas istorine prasme ypač vertingas dvi karūnas nuo Šiluvos Dievo Motinos paveikslo.

Per 2003-iųjų Kalėdas Raseinių rajone, Šiluvoje, bažnyčią apvogę ilgapirščiai pasisavino dvi iš trijų XVI amžiuje sukurtų auksinių karūnų, kurių viršūnės papuoštos kalnų krištolo akutėmis. Pastarieji vertingi daiktai buvo vos prieš pusmetį restauruoti. Vagių grobiu tapę meno kūriniai iš viso svėrė apie pusę kilogramo. Tuo tarpu didžiausios karūnos, esančios ant Dievo Motinos galvos, tąkart bažnyčios įsibrovėliams pavogti nepavyko.

Sustiprinta apsauga

L.Šimkuvienė neslepia, kad apsaugos lygis daugelyje mūsų šalyje esančių maldos namų kol kas anaiptol nėra pavyzdingas. Tačiau mažėjantis vagysčių skaičius akivaizdžiai byloja, kad bažnyčiose ir cerkvėse situacija pamažu gerėja.

„Apsauga muziejuose įdiegta pakankamai gera. Jeigu atvežamos meno vertybių kolekcijos iš užsienio valstybių, joms suteikiama valstybės garantija, sudaroma speciali komisija iš kultūros srities žinovų ir policijos atstovų, kurie įsitikina, kad atvežtos meno vertybės bus eksponuojamos saugiai, ir tik po to išduoda leidimą kolekcijos įvežimui į šalį”, – konstatavo L.Šimkuvienė.

Tuo tarpu kalbėdama apie privačių kolekcininkų sugebėjimus apsaugoti sukauptas meno vertybių kolekcijas pareigūnė teigė negalinti tiksliai komentuoti: „Žinomi tik keli atvejai, kai buvo įvykdytos stambios vagystės Kaune iš privačias kolekcijas turėjusių asmenų, bet daugiau apie šio uždaro rato žmonių padėtį informacijos neturime”.

Nusikaltimų pobūdis skirtingas

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos Kultūros ir meno vertybių tyrimo poskyrio viršininkė įsitikinusi, kad meno vertybes grobiantys ilgapirščiai gali būti ir eiliniai vagišiai, ir gerai meną išmanantys bei kolekcijų vertę suvokiantys nusikaltėliai. L.Šimkuvienės teigimu, R.Mikutavičiaus kolekcijos pagrobėjų grupei vadovavo gerai meno vertybių srityje besiorientuojantis asmuo.

Priminsime, kad dvasininko nužudymu ir jo meno kolekcijos vagyste apkaltintas Vladas Beleckas įkalintas nelaisvėje iki gyvos galvos. Tuo tarpu už pavogtų kunigui priklausiusių meno vertybių laikymą ir pardavinėjimą nuteista buvusi žudiko žmona Ona Daujotienė bei jos bendrai realių laisvės atėmimo bausmių išvengė.

Vis tik dažniau tarp vagišių pasitaiko eilinių ilgapirščių, kurie vagia iš maldos namų tik tam, kad pagrobtus vertingus meno kūrinius vėliau paverstų brangaus metalo laužu arba lyg kokį menkniekį parduotų supirkinėtojams. „Žinome asmenis, kurie yra vogę būtent iš maldos namų, o vėliau, atlikę bausmę, vėl grįžo prie šio savo įpročio”, – sakė L.Šimkuvienė.

Iš visų ieškomų meno kūrinių, centrinėje duomenų bazėje galima aptikti netgi 1970-aisiais dingusių medinių statulėlių. L.Šimkuvienė paaiškino, kad duomenys apie taip seniai dingusias meno vertybes buvo gauti praėjusiais metais iš Kultūros paveldo centro, po to kai šios institucijos pareigūnai Lietuvos kriminalinės policijos biuro prašymu atliko maldos namuose saugomų ir įtrauktų į Kultūros vertybių registrą meno vertybių inventorizaciją: „Dalis meno vertybių dingusios neaiškiomis aplinkybėmis, o kitos pavogtos. Dėl senaties baudžiamųjų bylų tyrimas nutrauktas, tačiau informaciją apie prarastas vertybes skelbiame centrinėje duomenų bazėje, nes jos gali patekti į Kultūros paveldo departamentą siekiant gauti leidimus jų išvežimui į užsienį arba gali būti atneštos parduoti į antikvariatą”.

Pažengta dar netoli

„Kauno dienos” kalbinta Kultūros paveldo centro Dailės paveldo instituto vadovė Svetlana Poligienė pripažino, kad priemonės, kurių imamasi pastaruoju metu, nėra efektyvios. Specialistės teigimu, pavogtomis meno vertybėmis reikėtų rūpintis kur kas intensyviau, išleidžiant specialius leidinius, brošiūrėles ar bent jau skrajutes su ypatingos vertės meno kūriniais.

Centrinėje duomenų bazėje prie daugelio ieškomų meno kūrinių atsakingu asmeniu įvardijama S.Poligienė prisipažino iki šiol nesulaukusi nė menkiausios visuomenės reakcijos: „Dar niekas nesikreipė į mus su pranešimais apie pastebėtas vogtas meno vertybes, todėl sakyti, kad mūsų bendradarbiavimas su Policijos departamentu įgavo nors kokį pagreitį, kol kas negalima. Praėjusiais metais surengtame pasitarime nutarėme su teisėsaugininkais daryti kažką bendro, todėl tai, ką dabar galima pamatyti policijos interneto svetainėje, tėra pirmieji bandymai”.

S.Poligienė sako, kad tokios meno vertybių paieškos neturėtų sustoti: „Būtina ir toliau dirbti šia kryptimi, nes pažengta dar tikrai netoli. Iš tiesų tai yra didelis ir sudėtingas darbas, tačiau be jo šioje srityje ir negali būti apsieinama”.

Tomas Jarusevičius