Apie pažeistas lygias galimybes vis drąsiau ima kalbėti ir vyrai.
Paaiškėjo, kad ir uostamiesčio pašte korespondenciją skirstyti gali tik moterys. Vyriškiai, norintys gauti šį darbą, yra nepageidaujami.
Vyrų nereikia
Klaipėdietis studentas Mykolas ėmėsi ieškoti darbo. Vaikino dėmesį patraukė pašto poskyryje kabojęs skelbimas, kad ieškomas darbuotojas skirstyti korespondenciją.
Nė nedvejodamas Mykolas paskambino nurodytu telefono numeriu. „Nė nespėjus papasakoti apie save, man buvo pasakyta, kad aš čia nepadirbsiu, nes jau susigyveno moterų kolektyvas ir aš čia esą neištversiu”, – pasakojo studentas. Jis stebėjosi, kad atsiliepusi moteris nė nepaklausė, koks jo išsilavinimas, kokia darbo patirtis.
„Net netekau žado – nemaniau, kad taip gali būti. Nesuprantu, kodėl paštui nereikia vyrų, juk užsienyje tai visiškai priimtina. Aš iš tiesų norėjau ten dirbti”, – aiškino Mykolas.
Pagal tą patį skelbimą skambinusiam „Klaipėdos” korespondentui skyriaus viršininke prisistačiusi moteris taip pat atsakė, kad vyrų šiam darbui nereikia ir kad jie, pasak jos, „bobų kolektyve nepadirbs”.
Ilgai neištveria
Klaipėdos apskrities centrinio pašto Siuntų pervežimo skyriaus viršininkė Valerija Melnikovienė neslėpė, kad skambinusiems vaikinams sakiusi, jog šiam darbui vyrai netinka. Anot jos, jie tokio darbo nepadirba ir greitai jį meta.
Darbas prasideda pusę penkių ryto ir trunka iki septynių. Po pietų darbuotojai vėl susirenka.
„Darbo – daug, o už tai moka kiek daugiau nei porą šimtų litų. Tam vaikinui reikėjo ateiti čia ir pasižiūrėti, kokios čia sąlygos, o ne pulti skųstis. Juk darbas ne telefonu ieškomas”, – piktinosi V.Melnikovienė.
Skundų – vis daugiau
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava patikino, kad ši situacija – tipiškas lyties diskriminacijos atvejis. Jo nuomone, vaikinui pirmiausiai reikėjo kreiptis į tarnybą, kad konfliktas būtų išspręstas.
Anot V.Dambravos, yra išskirtos kelios įstaigos, kur galima įdarbinti tik tam tikros lyties žmones. Pavyzdžiui, įkalinimo įstaigos. „Tačiau tokių įstaigų – labai mažai. Paštas į tą sąrašą nepatenka”, – „Klaipėdai” sakė jis.
Praėjusieji metai tarnybai buvo gausūs skundų – išnagrinėti 128 skundai, dar penki atvejai ištirti savo iniciatyva. 2004-aisiais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo perpus mažiau skundų – 57, dar 17 tyrimų atliko savo iniciatyva. Iš Klaipėdos apskrities praėjusiais metais tarnyba gavo 11 pareiškimų dėl pažeistų lygių galimybių.
Apie 40 proc. skundų parašė vyrai. „Daugelis tuo nepatiki, bet tai gana dažna. Pavyzdžiui, 2000-aisiais vyrų skundų gavome daugiau nei moterų. Vadinasi, neteisybė visus vienodai liečia”, – pasakojo V.Dambrava. Darbdaviai, anot jo, tampa modernūs – pasitaikė net toks atvejis, kai kepykla specialiai ieškojo darbuotojo gėjaus.
Blondinių nebeieško
Vis dėlto situacija gerėja – darbą siūlančiuose skelbimuose aptinkama vis mažiau pažeidimų. „Prieš keletą metų buvo tikra epidemija. Dabar jau nebepasitaiko skelbimų, kad ieškoma 21-24 metų blondinė vadybininkės darbui”, – pasakojo jis.
Yra numatomos kelios sankcijos už asmens diskriminavimą – įspėjimas pažeidėjui ir įpareigojimas pasitaisyti. Nustačius, kad Lygių galimybių įstatymas yra pažeidžiamas piktybiškai, skiriama bauda nuo 100 iki 2 tūkst. litų.
Tačiau labiausiai darbdavius paveikia grėsmė, kad situacija bus paviešinta. „Pats tyriau atvejį dėl seksualinio priekabiavimo. Tada viešumas buvo vienintelė reali, bet labai nepageidaujama nuobauda pažeidėjui”, – sakė V.Dambrava. Visos kitos nuobaudos priekabiautojo nepaveikė.
Aurelija Kripaitė