Daugybė klaipėdiečių dalį algos šiomis dienomis vis dar gavo vokeliuose.
Žmonės kol kas nedrąsiai prabyla apie neoficialiai gaunamą atlygį. Atskleisti darbovietės finansines machinacijas juos dažniausiai skatina tik noras už ką nors atkeršyti įmonės vadovams.
Bijo prarasti darbą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausiojo tyrėjo Regimanto Sriebaliaus teigimu, dažniausiai žmonės kreipiasi ne dėl to, kad ima gailėti mokesčių negavusios valstybės, o kai susipyksta su darbdaviais.
Tačiau jei kiti darbuotojai nesutinka liudyti, įrodyti apie mokėjimą vokeliuose tampa sudėtinga. Pavaldiniai taip bijo prarasti darbo vietą. Liudyti sutinka tik tie, kurie nebedirba įmonėje arba ruošiasi iš jos išeiti.
Kartais akivaizdžiai matyti, kad įmonėje mokami „juodieji” pinigai, bet pareigūnų apklausiami darbuotojai apsimeta nieko nežinantys.
„Buvo bylų, kai, atlikę kratą, radome pas darbdavius „nešvarius” žiniaraščius su oficialiomis ir neoficialiomis atlyginimo dalimis. Jos iškart pateko į teismą”, – sakė ikiteisminio tyrimo pareigūnas R.Sriebalius.
Išdavė streikas
Praėjusiais metais dėl atlyginimų vokeliuose buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Kelis mėnesius trukę tyrimai buvo nutraukti, nes nesurinkta pakankamai įrodymų.
Šiemet Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje atliekami trys dvigubo atlyginimo ikiteisminiai tyrimai. Teisėtvarkos akiratin pateko ir stambi uostamiesčio bendrovė „Laivitė”.
„Klaipėda” rašė apie praėjusių metų rudenį vykusį nesankcionuotą šios bendrovės darbuotojų streiką dėl neišmokamų atlyginimų. Buvo prabilta ir apie „juoduosius pinigus”. Tačiau kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, R.Sriebalius atsisakė komentuoti apie dvigubą „Laivitės” buhalteriją.
Bausmės – švelnios
Už apgaulingą apskaitos tvarkymą įmonės vadovui ar buhalteriui gresia bauda iki 25 tūkst. litų, areštas, laisvės atėmimas iki 4 metų.
Tačiau, anot R.Sriebaliaus, teismai šiems finansiniams nusikaltimams taiko per švelnias bausmes. Dažniausiai skiriamos 4-7 tūkst. litų baudos.
„Asmeniškai manau, kad pastaruoju metu patys darbuotojai suinteresuoti, kad negautų atlyginimo vokelyje. Dabar dalį „Sodrai” mokamų įmokų žmonės skiria pasirinktam privačiam pensiniam fondui. Be to, gaunant minimalų atlyginimą, sudėtinga iš banko gauti paskolą”, – komentavo finansinių nusikaltimų tyrėjas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Klaipėdos apskrities tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas teigė, kad darbdavius taip priverčia elgtis netinkamai sureguliuota mokesčių bazė. „Smulkusis ir vidutinis verslininkas yra apkraunamas mokesčiais. Jei sunku verstis, jis kažkaip turi suktis iš tokios padėties”, – komentavo R.Vaštakas.
Didina pajamas
Pasak R.Vaštako, tam, kad algų vokeliuose vis labiau linkstama atsisakyti, įtakos turi tai, kad vadovai įgyja aukštesnę kvalifikaciją.
„Be to, Mokesčių inspekcija vis geriau „apsiginkluoja” elektroninėmis priemonėmis, todėl didėja tikimybė būti pagautam”, – sakė darbdavių konfederacijos atstovas.
Įmonių darbuotojai yra suinteresuoti gauti oficialų atlyginimą, nes gali pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta galimybe susigrąžinti pajamų mokestį už gyvybės draudimo, studijų įmokas, palūkanas už kreditą būstui, nusipirktą kompiuterį bei gauti didesnes nedarbingumo pašalpas iš „Sodros”.
Tačiau darbdaviai, anot Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų, mokėdami darbo užmokestį vokeliuose, siekia išvengti gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų ir taip padidinti savo pajamas.
Įtariamųjų – daug
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2003 metų rengia akciją „Atlyginimai vokeliuose”. Nustatomos įmonės, kurios sėkmingai veikia, tačiau vidutinis darbo užmokestis yra labai žemas, palyginti su kitomis įmonėmis.
Per 2004-2005 metus Klaipėdos apskrityje buvo suorganizuotas 581 susitikimas su statybos, transporto, prekybos įmonių, visuomeninio maitinimo, gydymo įstaigų vadovais. Kalbėtasi apie įmonių oficialias ir realiai mokamas algas. Po pokalbių net 97 proc. tų Klaipėdos įmonių samdomiems darbuotojams padidino darbo užmokestį 10-50 proc.
Tačiau kai kurie įmonių vadovai, motyvuodami tuo, kad prekyboje taiko mažą antkainį ir nėra galimybių didinti darbo užmokesčio, situacijos keisti nežadėjo.
Praėjusiais metais dėl galimų įplaukų, atlyginimų slėpimų įtarimų kėlė baldų, statybos, prekybos įmonių veiklos rodikliai.
Šiais metais Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija planuoja kviesti visuomeninio maitinimo, viešbučių, restoranų, nekilnojamo turto prekybos ir nuomos, žuvininkystės, statybos, plataus vartojimo prekių įmonių vadovus.
Gina Kubiliūtė