Skeptikai nerimsta. Jų žodžiais, automobiliai tampa vis panašesni vienas į kitą. Automobilius galima išskirti nebent pagal prekės ženklą ir kainą, už kurią šis ženklas parduodamas rinkoje. Tiesos šiame posakyje yra, tačiau pabandykime įžvelgti ir kitą medalio pusę.
Originalumo receptai
Nors platforma niekaip netelpa į klasikinį automobilio sandaros apibrėžimą, ji yra vienas svarbiausių struktūrinių automobilio elementų. Ją suvokiame ne vien kaip važiuoklę, bet dažnai ir kaip pagrindinius laikančiuosius kėbulo elementus.
Kol rinkos analitikai žvalgosi naujų rinkos nišų, konstruktoriai ir technologai stengiasi sukurti kuo universalesnę bazinę platformą. Tai tarsi automobilio „stuburas”, kuris „aplipdomas” norimas charakteristikas turinčiais mazgais. Papildomai keičiamos pakabos charakteristikos, ratų tarpvėžė ir bazė, vairavimo ir stabdžių sistemos parametrai. Montuojami originalūs varikliai ir jiems pritaikytos pavarų dėžės. Taip palaipsniui įvedant naujus komponentus ar keičiant senųjų charakteristikas gaunamas vis kitoks rezultatas. Juk ir dizaineris, turėdamas tas pačias spalvas, kiekvieną kartą gali sukurti vis kitokį interjerą, o virėjas, tais pačiais prieskoniais, tik keisdamas jų santykį gali sukurti patiekalus skirtingiems skoniams. Negi automobilių konstruktoriai mažesni virtuozai?
Įsivaizduokite save tokio virtuozo vaidmenyje. Pradžioje pasirinkite bazinę platformą. Sumontuokite pageidaujamų charakteristikų amortizatorius, norimo standumo spyruokles, įrenkite didesnio skerspjūvio stabilizatorius – pakabą padarykite sportiškesnę arba, atvirkščiai, komfortiškesnę. Parinkite variklį ir pavarų dėžę. Atsižvelgdami į būsimo automobilio charakterį pakeiskite perdavimo skaičius ir pavarų perjungimo svirties eigą. Prislopinkite arba leiskite vairuotojui ir keleiviams klausytis variklio garso. Perprogramuokite elektromechaninį vairo stiprintuvą. Sumažinkite arba padidinkite automobilio masę. Pakeiskite salono apdailos medžiagas, jų faktūrą, parinkite kitus spalvinius tonus. Tai tik primityvi galimų pakeitimų iliustracija, tačiau juos atlikus padidėja distancija tarp būsimo automobilio ir bazinės platformos. Kuriems pakeitimams suteikiate dominuojantį charakterį, toks keturratis ir išeina.
Tobulos „stuburo” paieškos
Žvelgiant iš gamintojo pusės, platformų kūrimas yra pagrįstas ekonomine nauda. Kurti atskiras platformas skirtingiems to paties gamintojo modeliams per brangu. Vartotojai reikalauja vis modernesnių automobilių, dažnos modelių kaitos ir mažesnių kainų, todėl gamintojas priverstas ieškoti optimaliausio sprendimo.
Kita vertus, būsimojo automobilio platformą kuriant vienai ar kelioms kompanijoms kartu, galima daugiau lėšų skirti tiriamiesiems darbams, daugiau dėmesio – medžiagų parinkimui, elementų tarpusavio suderinamumui ir t. t.
Finale gaunama bazinė platforma, kurią nesunku pritaikyti ne tik tos pačios klasės, bet ir, atlikus nedidelius pakeitimus, aukštesnių klasių modeliams. Taip nutiko su „VW Golf V” platforma („VW Golf V/Golf V Plus/Jetta/Touran”), kuri sėkmingai naudojama bendraklasiuose „Škoda Octavia II”, „Seat Toledo”, „Audi A3”, skirtuose konkrečius poreikius turintiems vartotojams. Toliau modifikuojant šią platformą, kartu padidinant ratų bazę, ji pritaikyta aukštesnės klasės „VW Passat B6”. Konstruktoriai šį žingsnį numatė dar kuriant bazinę platformą. „Golf V” ji 66 mm ilgesnė už „Golf IV”. Tad ir naujasis golfas tapo erdvesnis, ir iki pasato liko ne kaži kas…
Analogiškai prailginus „VW Touareg”/”Porsche Cayenne” SUV kategorijos visureigių platformą pavyko „išspausti” „Q7” – pirmąjį „Audi” markės automobilį šioje klasėje. „Trijulę” jungia ne tik bendra platforma, bet ir daugelis unifikuotų mazgų.
Platformos „ilginimas” gamintojui patogus dėl galimybės dar padidinti bendrą modelių skaičių. Tokiu būdu paspartėja bazinės platformos atsiperkamumas, o ir nereikia sukti galvos ieškant tinkamos platformos skirtingų klasių automobiliams. Pavyzdžiui „Mercedes-Benz” „A” klasės prailginta platforma puikiausiai tiko kompaktinės, „Mercedes-Benz” „B” klasės automobiliui. „Mercedes-Benz” viena ir ta pati platforma panaudota SUV klasės visureigio ML ir originaliojo „R” gamyboje. Visureigio-vienatūrio idėją tos pačios platformos pagrindu vysto ir „Honda”: šešiavietis vienatūris „FR-V” turi prailgintą parketinio visureigio „CR-V” platformą.
Geležinių vestuvių era
Bendrų platformų kūrimas pradėtas gan anksti. Tik jo nereikia painioti su elementariu prekės ženklo pakeitimu, kaip kadaise nutiko su „Toyota HiLux”, pakeitus ją į „VW Taro” ar „Daewoo Matiz” pervadinus „Chevrolet Matiz/Spark”. Platformos pavyzdžiu puikiai pasitarnautų praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį pasirodę „SAAB 9000”, „Lancia Thema” ir „Alfa-Romeo 164”. Kiekvienas iš šių automobilių turėjo savitą braižą. Paraleles tarp šių modelių buvo galima išvesti tik įdėmiai pažvelgus į juos iš šono.
Kitas pavyzdys – 1991 metais ispaniškasis „Seat Toledo”, techniškai identiškas kadenciją baigusiam „VW Golf II”. 1998-aisiais „Toledo” – jau „Golf IV”. JAV gaminami „Buick”, „Pontiac” ir į užtarnautą poilsį pasitraukęs „Oldsmobile” taip pat klasikiniai bendrų platformų panaudojimo pavyzdžiai.
Analogiškas žaidimo taisykles priėmę ir kiti „didžiosios trijulės” nariai: „Ford” ir „Mercury”, „Chrysler” ir „Dodge”. Įdomu, kad prieš dešimtmetį už Atlanto populiariems „Ford Escort” ar Australijoje gerai žinomiems „Ford Laser/Capri” panaudota tuometinės „Mazda 323/MX-5” platforma. O mūsų vairuotojams gerai pažįstamas „Ford Probe” yra „Mazda MX-6/626” klonas. Ir tokių pavyzdžių galima išvardyti be galo daug.
Viena geriausių iš šiandien naudojamų platformų yra „Ford Focus II”. Keičiant aukščiau išvardytus parametrus platforma pritaikyta analogiškos, kompaktinės klasės automobiliui „Mazda3”, kompaktinės klasės vienatūriams „Ford C-MAX”/”Mazda5” ir net kompaktinės klasės „Premium” segmentui priskiriamame „Volvo S40/V50”. Nors šie prekių ženklai prisiglaudę po „Ford Motor Co” vėliava, visais atvejais automobilių charakteriai išėjo kitokie, atitinkantys konkrečios markės strategiją. Vis dėlto geriausia platformos savybė, tokia, kaip valdomumas, išsaugota visuose automobiliuose. Pavyzdžiui, „Ford C-MAX” pagrįstai laikomas valdymo etalonu tarp kompaktinės (C) klasės vienatūrių.
Platformas naudoja praktiškai visi didieji gamintojai: ir biudžetinės klasės, ir „Premium” segmento atstovai. Ta pati platforma gali būti kuriama ne tik vienos kompanijos modeliams. Pragmatiškų paskatų vedini prie bendro projekto susėsti ir susitarti moka net konkuruojantys gamintojai. Pavyzdžiui: VW, „Seat” ir „Ford” vienatūriai, bei analogiški FIAT, „Lancia”, Peugeot” ir „Citroen” produktai.
Vienas paskutinių kooperacijos tarp konkuruojančių gamintojų pavyzdys yra kaip du vandens lašai vienas į kitą panašūs, Čekijos TPCA gamykloje gaminami „Citroen C1″/”Peugeot 107″/”Toyota Aygo” itin mažos klasės automobiliai. Gamintojai jų panašumo net nesistengia užmaskuoti. Nes tai reiškia papildomas išlaidas, o šie „trynukai” priešingai, žada patrauklias kainas. O ir gaminami automobiliai lygiomis dalimis – projektinis našumas po 100 tūkst. vnt. kiekvienos markės automobilių per metus.
Takoskyra lieka
Kad neiškiltų negatyvių asociacijų ar nereikalingų ginčų, gamintojai niekada nelaiko, kad, tarkim, „VW Passat” panaudota „VW Golf V” platforma, ar kad „Volvo S40/V50” yra „Ford Focus II” klonas. O gal atvirkščiai – „VW Passat” platforma panaudota kuriant penktosios kartos „golfą”?
Kaip jau minėjome, gamintojas kuria bazinę platformą – ruošinį būsimiems automobiliams. Kokia ji bus, sprendžia gausus būrys kompanijos specialistų. O tuo tarpu jai suteikiamas kodinis pavadinimas. Todėl kalbant apie ką tik rinką pasiekusį naują automobilį teisingiausia būtų paminėti ne jo automobilį-donorą, o bazinę platformą, kurios pagrindu pagamintas debiutantas. Pavyzdžiui, nieko nesakanti „GM Epsilon” platforma bus panaudota 2008-aisiais pasirodysiančiuose „SAAB 9-5” ir „Opel/Vauxhall Vectra”. 2007 m. ant bendros „Mitsubishi-Chrysler GS” platformos bus sukurti naujieji „Mitsubishi Lancer/Outlander” ir „Dodge Caliber”.
2006 Metų automobiliu tapusiam trečiosios kartos „Renault Clio” panaudota „Renault-Nissan B” (nuoroda į mažąją, t. y. „B” klasę) platforma. Ją sutiksime ir „Renault Modus” bei „Nissan Micra” automobiliuose. „Renault-Nissan” aljansas tikisi, kad B platformos modelių tiražas jau kitais metais turėtų pasiekti 1,7 mln. vienetų.
Dėsninga – kuo daugiau lėšų skiria gamintojas platformos „paslėpimui” po konkrečiu prekės ženklu, tuo sunkiau įvardyti automobilio techninį donorą. Atvirkščias sprendimas, kada minimaliomis sąnaudomis siekiama didžiausio tiražo, būdingas tik mažos klasės automobiliams. Tuo tarpu tapatybės nebuvimą „Premium” segmente markės gerbėjas gali įvertinti kaip asmeninį įžeidimą.
Ateityje platformos neišnyks, daugės tik automobilių, pagamintų tos pačios platformos pagrindu. Gamintojai savo ruožtu dideles lėšas investuos (tai jau pastebima šiandien!) konkretaus prekės ženklo ir net modelio (prisiminkite tą patį techninį donorą turinčius „Citroen C3/C3 Pluriel/C2”) auros, tapatybės ar kaip tik tai vadintume, išskyrimui.
Dainius Šišlavas