Naktį į šeštadienį Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Neurochirurgijos reanimacijoje mirė Kauno miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Erentienė.
Pirminiais duomenimis, keturiasdešimt vienerių metų teisininkė buvo atvežta į KMUK sausio 1-osios popietę ištikta komos.
Sunkią galvos traumą patyrusi L.Erentienė mirė taip ir neatgavusi sąmonės.
Bandyta nuslėpti
Apie šį neeilinį įvykį nebuvo nė žodžio nei Kauno vyriausiojo policijos komisariato, nei Policijos departamento suvestinėse, skirtose žiniasklaidai.
Centro policijos komisariate, kurio teritorijoje (Aleksote, Balbieriškio gatvėje) gyveno tragiškai žuvusi teisėja, dar sausio 1-ąją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus jos sveikatos sutrikdymo.
Paskutinę praėjusios savaitės darbo dieną, pačiose L.Erentienės mirties išvakarėse, šį tyrimą, prokurorų nurodymu, pagaliau perėmė Kauno vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyrius. „Kraujo išsiliejimas po kietaisiais galvos apdangalais”, – teigiama L.Erentienės mirties liudijime.
Redakcijos duomenimis, šioje byloje kaip liudytojai yra apklausti velionės sesuo ir sugyventinis, dirbantis Kauno Panemunės policijos komisariate ikiteisminio tyrimo tyrėju. Jų parodymai nesutampa, ir tai suteikia šiam ir taip neeiliniam įvykiui skandalingumo.
Paskambino seseriai
Dienraščio šaltinių artimoje velionės aplinkoje teigimu, gruodžio 31-ąją ji dar spėjo paskambinti savo seseriai ir pasiguosti, kad buvo sumušta sugyventinio. Neva L.Erentienė teigusi, kad gavusi tokį stiprų antausį, jog nebeprigirdi viena ausimi.
Po poros valandų negeros nuojautos kamuojama sesuo jai vėl paskambino. Niekas L.Erentienės mobiliuoju telefonu neatsiliepė.
Paskambinus dar po kurio laiko, juo jau atsiliepė sugyventinis, kuris teigė negalintis pakviesti Linos, nes ši „girta miega”.
Šaltinio duomenimis, seseriai nuvykus į L.Erentienės namus Aleksote, moteris rasta nebegyva. Ji gulėjo prie lovos, išrengta nuogai. Ši detalė kai kam sukėlė įtarimų, ar nebandyta paslėpti padaryto nusikaltimo įkalčių.
Bylą tirs nužudymų specialistai
To paties šaltinio duomenimis, dabartiniams bei buvusiems KMUK merdinčios teisėjos kolegoms pradėjus kelti triukšmą (prieš tapdama teisėja, L.Erentienė yra dirbusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurore, o prieš tai – antstole), jos namai apžiūrėti pakartotinai ir šį kartą rasta tai, į ką nebuvo atkreiptas dėmesys pirmojo policijos apsilankymo Balbieriškio gatvėje metu.
Teigiama, kad tada teisėjos keturiasdešimt penkerių metų sugyventinis G.V. apklaustas antrą kartą, o po to bylą nuspręsta perduoti Kauno vyriausiajam policijos komisariatui.
Šaltinio duomenimis, ne tik dėl to, kad G.V. parodymai skiriasi nuo to, ką pasakoja velionės sesuo, bet ir todėl, kad antrosios apklausos metu jis pasakojo apie tai, kas nutiko jų namuose rengiantis 2006-ųjų sutiktuvėms, jau kitaip negu pirmąjį kartą. Tačiau oficialiai teigiama, kad tyrimas perduotas Kauno vyriausiajam policijos komisariatui dėl to, jog ten dirba aukštesnės kvalifikacijos tyrėjai.
Sugyventinio versija
Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, G.V. teigia, kad jo sugyventinė gruodžio 31-osios vakarą savo namuose nukrito nuo laiptų. Tai atsieit buvo jų išgerto šampano butelio pasekmė. G.V. tvirtina pats pakėlęs nukritusiąją.
Iš pradžių jos patirta trauma neatrodė rimta: jie dar grįžę prie stalo. Tačiau netrukus sugyventinė pasijuto blogai.
Savo kolegoms G.V. skundėsi 2006-uosius sutikęs vienas: vis ėjo žiūrėti, kaip jaučiasi sugyventinė, o ši nesikėlė.
Kad jai visai blogai, G.V. teigia supratęs tik iš ryto, kai atkreipė dėmesį, kad moteris tebeguli ta pačia poza, kaip ir atsigulė, o jai iš nosies bei ausų išbėgęs kraujas.
Nesuteikė pagalbos
Pirminiais duomenimis, greitoji medicinos pagalba į L.Erentienės namus iškviesta tik sausio 1-ąją, apie antrą valandą dienos.
„Mažiausiai keturiolika valandų nukentėjusiajai nebuvo suteikta jokia medicininė pagalba”, – įsitikinę anonimais panorę likti dienraščio šaltiniai, apeliuodami į tai, kad kulminacija, nulėmusi tragišką šio įvykio baigtį, įvyko tada, kai G.V. seseriai tvirtino, kad jo sugyventinė „girta miega”.
Turint galvoje šią nepaskutinės svarbos aplinkybę, G.V. gali būti pateiktas įtarimas dėl „palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei”. Be to, yra įtarimų, kad jis ne visai tiksliai chronologiškai pasakoja tos nakties įvykius.
Yra pagrindo įtarti, kad jie prasidėjo dar iš vakaro – prieš Naujųjų sutikimą: velionės sesuo teigia aptikusi virtuvėje nebaigtą ruošti šventiniam stalui maistą.
Priklausys nuo ekspertų sąžiningumo
Nors kai kurie velionės kolegos neslepia, kad netiki, jog pavyks sužinoti tikrąsias L.Erentienės žūties aplinkybes, viliamasi, kad viskas priklausys nuo šeštadienį atlikto skubaus velionės palaikų skrodimo rezultatų. Žiniasklaidai vakar jie nekomentuoti.
Dienraščio duomenimis, skrodimo metu patvirtinta L.Erentienę operavusio KMUK neurochirurgo diagnozė, kad moteriai po kietaisiais galvos apdangalais išsiliejo kraujas.
Tačiau viltasi, kad skrodimo metu turėtų paaiškėti ir šis tas daugiau. Pavyzdžiui, minėtas neurochirurgas į klausimą, ar galėjo jo pacientė patirti tokią traumą krisdama nuo laiptų, atsakė, kad tokia prielaida yra penkiasdešimt procentų iš šimto.
Medikas galėjo tiksliai pasakyti tik tai, kad patirta trauma – mechaninio pobūdžio, t.y. sukelta išorinio poveikio.
Tačiau, oficialiai nepatvirtintais duomenimis, jokių kitų smurto žymių, be galvos sumušimo, po kurio ir išsiliejo kraujas, bent pacientei gulint KMUK, nepastebėta.
Iškalbinga priešistorė
Kai kurie G.V. kolegos iš Panemunės policijos komisariato dienraščiui tvirtino neabejojantys, jog L.Erentienė žuvo per nelaimingą atsitikimą. Neva G.V. jiems tvirtinęs turintis ir šio įvykio liudytojų.
Pirminiais duomenimis, tarp jų tikrai nėra velionės nepilnametės dukters. Tik kovą pilnamete tapsianti L.Erentienės duktė Naujuosius sutiko ne namuose.
Tačiau G.V. nenaudai byloja tai, apie ką po šio įvykio L.Erentienės kolegos ir draugai jau pradėjo kalbėti garsiai. Nebeslepiama, kad per tuos penkerius metus, kai ji gyveno su G.V., L.Erentienė ne kartą pastebėta su mėlynėmis. „Netyčia susimušiau”, – toks dažniausiai buvo jos pasiteisinimas. L.Erentienė buvo atvira tik su pačiais artimiausiais draugais.
Kalbama, kad panašiai G.V. gyveno ir su savo pirmąja žmona, vyriškio kolegų teigimu, – taip pat prokurore. Tačiau tie patys jo bendradarbiai paneigė dienraštį pasiekusius gandus, neva, L.Erentienei atsidūrus reanimacijoje, G.V. grasino nusišausiąs, jeigu ji neišgyvens.
Pavojingai susipynęs kamuolys
Balbieriškio gatvės gyventojai vakar bendrauti su žiniasklaida atsisakė. Laikinai paprašė ramybės ir velionės artimieji.
G.V. kol kas šioje byloje – tik liudytojas. „O už ką mes jį galėjome sulaikyti?” – teigė nesuprantantys dienraščio klausimo ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus L.Erentienės sveikatos sutrikdymo pradėję Centro policijos komisariato pareigūnai.
Baigiantis darbo savaitei tyrimą iš jų perėmę Vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo pareigūnai vakar dienraštį tikino taip pat dar neatlikę šioje byloje nė vieno veiksmo.
„Jeigu taip tiriamos teisėjos ir buvusios prokurorės įvairių minčių keliančios mirties aplinkybės, tai ko tada tikėtis, kai kas nors atsitinka paprastam mirtingajam?!” – neslepia savo nuostabos L.Erentienės kolegos.
Tragiška pradžia
L.Erentienės žūties aplinkybių tyrimą apsunkina tai, kad šioje byloje kaip niekad susipynę beveik visų Kauno teisėsaugos institucijų interesai.
Neeilinės buvo ir 2006-ųjų sutiktuvės. Tąnakt nuostolių patyrė ir Kauno prokurorų, ir policijos, ir teisėjų stovyklos.
Kaip jau pranešta, pirmąją Naujųjų metų valandą staiga nustojo plakti Kauno rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro širdis.
Išaušus rytui rastas nebegyvas, pirminiais duomenimis, panašiomis aplinkybėmis miręs Kauno vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas, koordinavęs miesto policijos nuovadų veiksmus galynėjantis su prostitucijos verslu.
Greta Čižinauskaitė