Kaliningrade gyvenantys lietuviai ištroškę kultūrinio bendravimo su tautiečiais. Vakar Kauno rajono savivaldybėje viešėjusi Kaliningrado Liudviko Rėzos lietuvių draugijos garbės pirmininkė, rašytoja Rūta Leonova kalbėjo norinti užmegzti ryšius su dar vienu savo tėvynės rajonu.
Prieš 16 metų įkurta draugija vienija 150 Kaliningrade gyvenančių lietuvių. R.Leonovos žiniomis, Karaliaučiuje iš viso gyvena maždaug penki tūkstančiai mūsų tautiečių. Tačiau kasmet jų ryšiai su Lietuva – vis silpnesni. Vyresnio amžiaus lietuviai nebeturi nei sveikatos, nei pas ką atvažiuoti į Lietuvą, nors ir labai to nori. O jaunesni tautiečiai, daugiausiai mišrių šeimų atžalos, jau nebemoka lietuviškai. Todėl labai svarbu juos sudominti lietuvių kalba ir kultūra.
Lietuvybę puoselėjanti L.Rėzos draugija yra viena aktyviausių tautinių mažumų bendrijų Karaliaučiuje. Trys jos muzikiniai kolektyvai – vyrų, moterų ir vaikų ansambliai – dalyvauja visose miesto šventėse, atvyksta koncertuoti ir į Lietuvą, dalyvavo Pasaulinėje lietuvių dainų šventėje. Nebe pirmus metus draugija bendravo su Jurbarko rajono kultūros įstaigomis, ne kartą apsikeitė meno kolektyvų koncertais, moksleivių išvykomis.
Ne kartą Kaune viešėjusi R.Leonova norėtų išplėsti draugijos ryšių su Lietuva geografiją. Ji svarstė, kad jaunųjų lietuviukų, gyvenančių Kauno rajone ir Kaliningrade, draugyste prasidėję ryšiai galėtų išsiplėsti iki didesnių bendrų kultūrinių projektų.
Lietuvoje gimusi mokytoja, poetė R.Leonova, ištekėjusi iš rusų karininko, išvyko iš Lietuvos. Gyveno Kazachstane, kuriame iš ilgesio Lietuvai pradėjo rašyti eiles. Dabar jau keletą dešimtmečių gyvena Kaliningrade, buvo viena lietuvybės sąjūdžio šiame krašte aktyvisčių ir L.Rėzos draugijos steigėjų.
Žilvinė Petrauskaitė