Sausio pabaigoje Kopgalyje iš perinamų kiaušinių turėtų išsiristi pingvinukai. Šie egzotiški paukščiai į Lietuvos jūrų muziejų pirmą kartą atkeliavo 1978 metų sausio 1 dieną.
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pirmuosius į Kopgalį atkeliavusius dar Maskvos valdininkų pirktus pingvinus priėmė prieš 28 metus. Dabar muziejaus akvariume gyvena tik jų palikuonys. 1979 -1982 metais į Jūrų muziejų keliavo karališkieji, Papua pingvinai Klaipėdos jūrinių organizacijų laivais: transporto refrižeratoriais „K.Preikšas”, „A.Sniečkus”, plaukiojančia baze „Dainava”. Jų iš žūklės rajonų, dažniausiai nuo Pietų Afrikos krantų ir iš Pietų Džordžijos salos, sugavę atveždavo jūrininkai. Iki 1990 metų nebuvo dabar galiojančio griežto draudimo gaudyti ir pardavinėti tuos egzotiškus paukščius.
Iš to laikotarpio bene liūdniausia istorija, kai iš JAV Maskvos valdžios pirkti Magelano pingvinai Kopgalyje išgyveno tik mėnesį. Priežastis, anot A.Grušo, – pašykštėta sumokėti gerą kainą. Maskvos valdininkai pirko pačius pigiausius paukščius, neturinčius veterinarijos paso. Paprasčiau tariant, be garantijos. Amerikiečiai pasinaudojo tokiu sovietų „taupumu” ir įbruko ligotus paukščius, kurie netrukus nugaišo.
Iki šiol Kopgalyje gyvenantys seniausi yra 1982 metais įsigyti 2 antarktiniai ir 4 Magelano pingvinai. Visi kiti – vietiniai, išperinti Kopgalyje. Šiuo metu pingvinų bandoje yra 21 paukštis.
Perėdama patelė žuvo
Pirmieji pingvinai, prisimena A. Grušas, Lietuvos jūrų muziejuje buvo išperinti 1990 metais, kai įsigaliojo draudimas jais prekiauti bei gaudyti gyvenančius laisvėje. Tada Magelano ir mišriai Afrikos bei Magelano pingvinų poroms buvo sudarytos sąlygos perėti. Magelano patelė nesimaitindama kantriai tupėjo lizde. Perėjimo laikotarpis trunka 40 parų. Paukštė nusilpo ir, likus keletui parų iki pingvinuko išsiritimo, nugaišo. Tada, prisimena A.Grušas, buvo surastas ir nupirktas viščiukų pe-rinimui skirtas inkubatorius. Jame mamos netekęs mažylis ir išsirito iš kevalo. Kita pora pingvinuką išperėjo pati. Kaip ir kuo mažylius maitinti, nebuvo jokios patirties. Liko viena – stebėti, kaip savąjį mažylį maitina išgyvenusioji pora. Ją pamėgdžiodami muziejaus darbuotojai ėmė gaminti žuvų tyrę našlaitėliui. Jis ne tik išgyveno, bet ir pralenkė savo gentainį iš hibridų poros, nes, be žuvų tyrės, dar gaudavo papildomai ir vitaminų.
Hibridai – nepatvarūs
Eksperimentui pavykus, A.Grušas 1991 metais išvyko stažuotis į JAV. Ypač daug žinių, anot jo, gavo San Diego zoologijos sode. Pasitobulinus Amerikoje, Kopgalyje pingvinus imta veisti specialiame inkubatoriuje. Muziejaus paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas ypač džiaugiasi „Dūmtraukio” bendrovės vadovo Olego Onaščenkos pagalba. Jis padėjo įsigyti du naujus modernius inkubatorius.
Nepaisant įgytų žinių ir modernios technikos, Arūnas pripažįsta, kad kištis į gyvūnų genetiką yra labai rizikinga.
Kadangi grynaveislių pingvinų porų Kopgalyje nebeliko, visi naujagimiai yra hibridai. Jie, anot specialisto, nepatvarūs. Dažnai toks pingvinukas išsirita su trūkumais ir išgyvena tik 2-3 metus. Išlieka – stipriausi.
Kiek išsiris – nežinia
Ne išimtis ir dabar perinami pingvinukai. Į inkubatorius gruodžio viduryje buvo padėta 10 kiaušinių. Iš jų „gyvi” penki. Tačiau du iš jų nebesivysto. Gal reikės išbrokuoti ir likusius. Gamta nemėgsta eksperimentų, aiškino A.Grušas. Jo nuomone, įtakos kiaušinių vystymuisi turi tai, kad remontuojant, atnaujinant Jūrų muziejaus akvariumą pernai pau-kščiai mažai gavo saulės. Dabar situacija geresnė. Pingvinai išeina pasivaikščioti į aikštelę. Tačiau prognozuoti, kaip vystysis jų padėti kiaušiniai, ir kaip nors kištis į šį procesą labai rizikinga, pripažino pašnekovas.
Stos į draugiją
Šiuo metu, anot A.Grušo, pingvinų turi dauguma Europos šalių zoologijos sodų bei akvariumų. Jie sėkmingai veisiami Rusijos sostinėje Maskvoje, Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje. Tačiau tai nereiškia, kad veisti pingvinus – prabangos ar mados reikalas. Šie paukščiai tarnauja mokslo ir pažinimo tikslams.
Nuo 1990 metų pingvinus draudžiama gaudyti laisvėje ir pardavinėti. Jų galima įsigyti tik įstojus į Europos zoologijos sodų ir akvariumų draugiją. Draugijos darbuotojas, atsakingas už gyvūnų rūšių įvairovę, nustato, kuriam draugijos nariui ir kokių rūšių gyvūnų ar paukščių skirti.
Nors Lietuvos jūrų muziejus dar tik ruošiasi stoti į draugiją ir analizuoja atsiųstą 87 punktų klausimyną, su šia organizacija jau bendradarbiaujama. Pernai pavasarį mainais Danijai atiduoti Kopgalyje gimę ruoniukai. Ateityje tikimasi iš šios draugijos gauti grynaveislių pingvinų. Tada, anot A.Grušo, perinti vienos ar kitos rūšies pingvinus būtų vienas malonumas. Tam kol kas kliudo barjeras, kurį reikia peržengti Lietuvos jūrų muziejui prisitaikant prie nustatytų reikalavimų, kad taptų Europos zoologijos sodų ir akvariumų draugijos kolektyviniu nariu.
Adelė Žičkuvienė