Vakar Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė pristatė praėjusių metų pabaigoje auditorių atliktą išsamią antstolių veiklos analizę ir naują antstolių darbo įkainių metodiką. Tai pirmas kartas, kai antstolių veikla buvo įvertinta ekonominiu aspektu.
Beviltiškiausios alimentų išieškojimo bylos
Apibendrinę septynių skirtingų antstolių kontorų Vilniuje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Prienuose, Šiauliuose ir Molėtuose bei LAR pateiktus statistinius duomenis, specialistai susiejo antstolių veiklos įkainius su darbo sąnaudomis. Tyrimo išvados atskleidžia, kad dabartinė antstolių veiklos įkainių sistema yra taisytina.
Anot tyrimo, antstolių pajamų paskirstymas pagal įkainių struktūrą neatitinka sąnaudų struktūros – antstolių kontoros gaunamos pajamos ne visais atvejais padengia sprendimų vykdymo sąnaudas. Todėl dalis iš anksto neprognozuojamų bylų vykdymo sąnaudų dengiama iš kitų antstolio pajamų.
Sąnaudų ir pajamų skirtumą atskirų kategorijų bylose lemia tai, kad didelė dalis bylų antstolių kontoroms yra nuostolingos. Beveik 82 proc. nepadengtų vykdymo sąnaudų lieka bylose dėl alimentų išieškojimo, beveik 8 proc. – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
I.Karalienė teigia, kad ši padėtis reiškia, jog antstoliai yra priversti nuostolius tokiose bylose padengti iš savo kišenės, tai yra iš savo atlyginimo. Tuo tarpu teisingumo ministras Gintautas Bužinskas, anksčiau kalbėdamas su „Kauno diena”, kiek kitaip traktavo šią situaciją. Pasak ministro, nenormalu, kad antstolių išlaidas ir nuostolius vienose bylose faktiškai yra priversti apmokėti kiti antstolių klientai, kurių bylos sėkmingai įvykdomos.
Nauja instrukcija sumažino skundų skaičių
Šiuo metu Lietuvoje dirba 124 antstoliai. Vidutinės antstolio veiklos pajamos per metus siekia 144 tūkst. litų. Tačiau iš šių pajamų antstolis privalo sumokėti atlyginimus savo padėjėjams, nuomotis patalpas, susimokėti už draudimą ir pan.).
Žymi dalis šių pajamų taip pat atitenka valstybei. Antstolis moka 18 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį nuo visų kontoros pajamų. Be to, pasirinktinai mokamas 15 proc. arba 33 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis (GPM). Mažesnio dydžio GPM skaičiuojamas nuo visų kontoros pajamų, didesnio – nuo pajamų dalies, likusios atėmus leidžiamas darbo sąnaudas (pašto, transporto išlaidos ir kt.).
Didesnes pajamas paprastai gauna didmiesčiuose dirbantys antstoliai, kuriems tenka dirbti su didesnėmis skolomis, stambiais juridiniais asmenimis, o tuo tarpu provincijoje savo veiklą vykdantys antstoliai jau kuris laikas skundžiasi, kad vos besuduria galą su galu.
Praėjusių metų pabaigoje Teisingumo ministerija patvirtino naują Sprendimų vykdymo instrukciją, kuri sumažino antstolių darbo įkainius mažų skolų išieškojimo bylose. Po to gerokai sumažėjo į ministeriją plaukusių skundų skaičius, kuriuose buvo piktinamasi nepagrįstais ir nereikalingais antstolių veiksmais, kuriais būdavo stengiamasi kuo labiau padidinti vykdymo išlaidas ir savo pajamas. Tačiau ir ministras G.Bužinskas pripažino, kad vien šio vieno antstolių sistemos įkainių pertvarkymo, palengvinusio gyvenimą išieškotojams ir skolininkams, dar nepakanka – reikia atsižvelgti ir į antstolių interesus.
Riziką dalysis su išieškotoju
Įvertinę sukauptą informaciją, audito ekspertai pasiūlė tris alternatyvias ekonomiškai pagrįstų įkainių nustatymo metodikas, iš kurių LAR pasirinko vieną, jų nuomone, tinkamiausią. Pagal šią metodiką bus rengiami naujos struktūros antstolių darbo įkainiai.
„Būsimųjų įkainių struktūros modelį pasirinkome iš trijų siūlytų variantų. Pasirinkimą nulėmė tai, kad tokia įkainių struktūra turės didžiausią įtaką gerinant sprendimų vykdymo efektyvumą ir kokybę. Pasirinkta metodika taip pat leidžia geriausiai susieti antstolių darbo įkainius su sąnaudomis, nors įdiegti šią metodiką bus palyginti sudėtinga”, – teigia I.Karalienė.
Nauja įkainių struktūra užtikrintų galimybę išieškotojams ir skolininkams mokėti tik už antstolio atliekamus darbus ir turėtų skatinti ekonomiškai pagrįstą proceso dalyvių elgesį. Įdiegus naujus įkainius, mažėtų antstolio atlyginimas, tačiau didėtų faktinių išlaidų tarifai, nustatomi už antstolio kontoroje atliekamus bylos administravimo veiksmus. Tikimasi, kad tokia įkainių struktūra apsaugos antstolius nuo didžiulės šūsnies neperspektyvių ir nuostolingų bylų – išieškotojas į antstolį kreipsis tik tuomet, jeigu skolininkas išties turi turto, o ne bet kuriuo atveju.
Siekiant sumažinti antstolių veiklos riziką, siūloma taikyti avansinio apmokėjimo sistemą. Avansu apmokamų faktinių išlaidų dydis galėtų būti nustatomas abipusiu antstolio ir išieškotojo susitarimu pagal atskirų administravimo veiksmų įkainius. Sėkmingo bylos užbaigimo atveju, tiek antstolio, tiek ir išieškotojo išlaidas turėtų padengti skolininkas.
Arūnas Ivaškevičius