Dar Kalėdų švenčių dienomis Klaipėdos žiemos žūklės mėgėjai lankėsi prie Leitos, tikrino jos ledą. Menkas jis buvo, nedrąsu ant jo lipti. Bet perspektyvos džiugino: dar viena kita diena su šaltuku, ir – pirmyn. Taip ir nutiko.
Paskutinį anų metų ketvirtadienį ant šios upės ledo jau šeimininkavo mėgėjai. Diena jiems buvo sėkminga. Vyrai lupo ešerius. Ir neblogus. Malonumo ir adrenalino patirta sočiai.
Visas žvejų desantas aplipo Leitą sausio antrąją. Oras palankus, nešalta ir nevėjuota. Be klaipėdiškių ir aplinkinių rajonų mėgėjų, į žūklę atvyko net kauniškių. Leita ir vasarą sulaukdavo svečių iš kitų Lietuvos miestų.
Tarp klaipėdiškių, žinoma, buvo ir vyrų iš „Aisės žūklės”, profesionalų, užkietėjusių žvejų. Jie pasidalino įspūdžiais su „Klaipėdos” dienraščio korespondentu.
Pasirodo, tą dieną ešeriai kažkodėl nebuvo labai agresyvūs. Reikėjo ieškoti jų tuntų. Gręžti daug ekečių. Žodžiu, darbo vyrai turėjo iki devinto prakaito. Aišku, reikėjo ir kantrybės. Per ilgesnį laiką raibašonių vis dėlto prisigaudyta. Visokio svorio. Didžiausi – 600-700 gramų. Gražūs kupriai, ką ir sakysi.
Koks masalas? Įvairus. Kai kam sekėsi su „velniais”. „Aisės” vyrai liko patenkinti blizgutėmis „Torpeda”, kurias patys gamina.
Tos pačios „komandos” nariui Gintui pavyko (tiesa, dar anksčiau) ir tris lydekas (didžiausia – 1,5 kg) prisivilioti Leitoje. Irgi gaudė su blizgute. Neblogai sekėsi ir kartu atvykusiems jo draugams.
Tą dieną po pietų ešeriai kažkur staiga dingo, jų paieškos nedavė jokių rezultatų. Sprendimas aiškus: reikia vynioti meškeres. Taip vyrai ir padarė. Tuo labiau kad kuprinės nebuvo tuščios. Žinoma, Leitai pasakyta – iki pasimatymo, o ne sudie!
Kokios žinios iš kitų aplinkinių žūklaviečių? Kalotėje ledas plonas, bet jau išbandytas. Nieko gero: kibimas – vangus, laimikis – maži ešeriukai. Masalas – trūklio lervos.
Drąsuoliai bandė ir Danės ledą prie arklidžių (dar tą vietą vadina „apendicitu”). Irgi kibo tik maži ešeriukai.
Galima dar bandyti žvejoti Danėje prie Irklavimo centro dugninėmis ir net plūde. Žinoma, ko nors nuostabaus nesitikėk: raudelės, ešeriukai ir pūgžliai.
Smiltynėje švenčių dienomis žvejų nesimatė. Stintų taip ir nesulaukiama.
Mėgstamas yra Trinyčių tvenkinys. Ypač jį lanko to rajono žvejai mėgėjai. Sausio antrąją ant jo laimę bandė tik trys žvejai. Jie įsikūrė Mokyklos gatvės pusėje – ten tvirtesnis ledas. Tačiau mėgėjai buvo atsargūs: stovėjo vienoje vietoje, netrypinėjo. Deja, beveik nekibo. Beje, tvenkinyje prie Trinyčių, kitoje pusėje prie buvusio fabriko, tyvuliavo vanduo.
Kaip pranašauja orų prognozės, savaitgalį sulauksime šaltuko. Taigi ledo turėsime daugiau ir tvirtesnio. Vadinasi, žiemos žūklės perspektyvos – viliojančios.
Juras Šilgalis