Abejojama, ar šie metai įmonėms bus tokie pat pelningi kaip ir praėjusieji, kai finansinė valstybės prievolių našta buvo lengvesnė
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigalioja naujas socialinis mokestis, kuriuo bus papildomai apmokestinamas įmonių pelnas. Verslininkai jau skaičiuoja, kiek jiems teks mokėti į valstybės biudžetą, ir kol kas neskuba tikėti politikų pažadais, kad naujas mokestis gali gyvuoti vos metus.
Valstybė ima avansu
Statistikos duomenys liudija, kad praėjusieji metai šalies verslui buvo gerokai pelningesni nei ankstesnieji. Vien tik per tris 2005 metų ketvirčius Lietuvos įmonės uždirbo 5,5 mlrd. litų, t.y. penktadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį užpernai. Didžiausias pelningumas (15-17 proc.) užfiksuotas viešbučių, restoranų, pašto ir telekomunikacijų bei verslo paslaugų sektoriuose. Kiek mažesni ikimokestinio pelno rodikliai buvo pramonėje, statyboje ir prekyboje.
Tačiau nuo gerėjančių pelningumo rezultatų šiemet verslui teks mokėti daugiau mokesčių nei pernai. Kaip jau rašėme, nuo šių metų pradžios įvedamas laikinas socialinis mokestis, kuris 2006 metais sieks 4 proc. apmokestinamojo pelno, o 2007 metais – 3 proc.
Nors nauja prievolė pavadinta skambiu socialinio mokesčio vardu, iš tiesų minėtais procentais yra didinamas pelno mokestis, iki šiol siekęs 15 proc. Todėl realiai pelno mokestis 2006 metais išaugs iki 19 proc., o 2007 metais – iki 18 procentų. Dabartinį 15 proc. pelno mokesčio tarifą vėl ketinama taikyti nuo 2008 metų.
Socialinis mokestis, kaip ir pelno mokestis, turės būti mokamas avansu pagal praėjusių metų rezultatus ir apskaičiuotas jau iki šių metų kovo 31 d.
Priminsime, kad minėtas mokestis buvo įvestas siekiant kompensuoti biudžeto pajamas, sumažėsiančias dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo nuo 33 proc. iki 27 proc. nuo šių metų liepos 1 dienos. 2008 metais gyventojų pajamų mokesčio tarifas bus sumažintas dar 3 proc. punktais – iki 24 procentų.
Visas pajamas, gautas iš socialinio mokesčio, planuojama skirti socialinėms reikmėms. Finansų ministerijos duomenimis, 4 proc. papildomu mokesčiu apmokestinus įmonių pelną, į biudžetą per metus bus surenkama apie 400 mln. litų.
Viena ranka atėmė, kita – davė
Pramonininkų konfederacijos ekspertas Andrius Nikitinas priminė, kad vienos didžiausių šalies verslo organizacijų atstovai, dar svarstant mokesčių reformos eigą Seime, laikėsi nuomonės, jog politikai turėtų ieškoti kitų būdų biudžetui surinkti ir siekti sumažinti verslui tenkančią mokesčių naštą, o papildoma prievolė tik diskredituoja visą šalies mokesčių sistemą.
„Tokios nuostatos laikomės ir iki šiol, nors suprantame, kad belieka susitaikyti su esama padėtimi. Vis dėlto nemanome, kad naujasis mokestis neturės itin didelės įtakos šalies verslui. Tačiau investuotojams tai gali suteikti nepasitikėjimo mūsų valstybe bei mokesčių politika. Iki šiol itin dideliu aktyvumu nepasižymėjusi vertybinių popierių rinka 2006-aisiais ir 2007-aisiais metais, jeigu socialinis mokestis tebebus skaičiuojamas, gali likti taip ir neišjudinta”, – prognozavo A.Nikitinas.
Anot jo, jeigu mokesčio neliktų, investavimo politika būtų kur kas aktyvesnė nei iki šiol. Tačiau vargu ar socialinis mokestis taps spekuliacijų objektu, kuriuo, anot A.Nikitino, galėtų būti paremti argumentai šiemet nebedidinti atlyginimų darbuotojams, kaip žadama: „Didinti atlyginimus verčia stiprėjanti konkurencija bei atsirandanti įtampa darbo rinkoje. Darbo užmokestis neišvengiamai augs, nes darbuotojų trūksta”.
Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Arturas Mackevičius užsiminė, jog socialiniu mokesčiu buvo siekiama pakeisti ir panaikintą kelių mokestį, tačiau verslui užkrauta prievolių našta padidėjo kur kas daugiau.
„Galima sakyti, kad valdžia mus apgavo. Kelių mokestį panaikino, tačiau šalia socialinio mokesčio patyliukais buvo įvestas dar vienas mokestis krovininiams automobiliams. Jeigu anksčiau verslininkui už mikroautobusą iki 3,5 tonos bendrosios masės kasmet reikėdavo mokėti 250 litų, tai šiemet šis mokestis didinamas iki 900 litų. Už mikroautobusą daugiau kaip 3,5 tonos teks mokėti 1600 litų per metus. Tokia našta smulkiam ir vidutiniam verslui ypač sunkiai pakeliama”, – tvirtino A.Mackevičius ir pridūrė, kad dėl to smulkūs ir vidutiniai verslininkai planuoja aukščiausiems šalies vadovams išsiųsti peticiją.
Laviruos ir lengvins naštą
Dar praėjusiais metais vos tik Seimas priėmė Laikinojo socialinio mokesčio įstatymą, pasigirdo kalbų, kad verslininkai jau 2006-aisiais gali siekti dirbtinai apkarpyti pelną ir taip sumažinti valstybės užkrautą mokesčių naštą.
A.Mackevičius net neabejojo, kad taip bus priversti elgtis dauguma smulkių ir vidutinių verslininkų, kurie negali pasigirti įspūdingais pelno rodikliais.
„Manau, kad verslininkai ieškos visų įmanomų būdų, kaip nedidinti pelno, o uždirbtas lėšas investuoti ar kitaip išleisti”, – tikino asociacijos vadovas.
„Iš tiesų kai kurios įmonės iš tiesų gali laviruoti ir siekti mažinti pelną. Tokias prielaidas galima daryti prisiminus, kaip prieš kelerius metus valstybė sumažino pelno mokestį iki 15 proc. Iš karto po to įplaukos į biudžetą padidėjo, nes vis daugiau verslo subjektų ėmė oficialiai mokėti mokestį, kurio dydis buvo proto ribose. Gali būti, kad artimiausiais metais šalyje stebėsime atvirkščią procesą, ir verslas jau nežibės tokiais įspūdingais pelningumo rodikliais. Jeigu įmonės dirbtinai ir nedidins sąnaudų, 2006-ųjų pelnas vis tiek turėtų būti mažesnis, nes kyla energetikos resursų kainos”, – svarstė Pramonininkų konfederacijos atstovas A.Nikitinas.
Laukia taupymo programa
Didžiausios stipriųjų alkoholinių įmonių gamintojos AB „Stumbras” generalinis direktorius Česlovas Matulevičius pripažino, kad atsiradęs socialinis mokestis verčia bendrovę kurti taupymo planus.
„Pagal visus klasikinius ekonomikos dėsnius, bet koks papildomas mokestis dažniausiai turi neigiamos įtakos bendrovių ekonominiams rodikliams. Galbūt šis mokestis neturės didelės įtakos nedidelėms įmonėms su mažesniu pelnu, tačiau mes, skaičiuojantys pelną milijonais litų, šią mokesčių reformą tikrai pajusime. Būtent dėl šio mokesčio reikės itin atidžiai peržvelgti mūsų lėšų panaudojimo efektyvumą bei sudaryti tam tikrą taupymo programą”, – teigė Kauno įmonės vadovas.
Vis dėlto, anot jo, nepaisant padidėjusio pelno apmokestinimo, šiemet tikrai nebus siekiama dirbtinai mažinti pelną.
„Savo pelno neketiname slėpti. Mūsų įmonė nuolatos auga ir jos finansiniai rodikliai tik gerėja. Neabejojame, jog ir kitais metais taip pat augsime. Nebeišsitekdami Lietuvos rinkoje, atidarėme savo atstovybes Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Manome, kad tiek eksportas, tiek pardavimai vietinėje rinkoje pelną tik didins, nes vartotojai pasitiki „Stumbro” gaminiais ir juos vertina. Tai rodo bendrovės ir finansiniai rezultatai, ir įvairūs tyrimai”, – sakė Č.Matulevičius.
Per devynis praėjusių metų mėnesius Kauno įmonė uždirbo 12 mln. 274 tūkst. litų neaudituoto ikimokestinio pelno. Palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, „Stumbras” pelną padidino net penkis kartus.
Vien per vienuolika mėnesių 2005-aisiais bendrovė pardavė produkcijos už beveik 88 mln. litų (be PVM) – 14,36 proc. daugiau nei per 2004 metų tą patį laikotarpį, kai pardavimai siekė 76 mln. litų. Prognozuojama, kad ir įmonės apyvarta, ir pelnas augs ir šiais metais.
Milijonai jau atidėti
Praėjusių metų finansiniais rodikliais džiaugiasi ir „Lietuvos telekomas”. Oficialiai skelbiama, kad per devynis praėjusių metų mėnesius bendrovės veiklos pelnas, palyginti su to paties laikotarpio duomenimis 2004 metais, padidėjo 2,2 karto, o veiklos pelno marža siekė 14,3 proc. (2005 m. trečiąjį ketvirtį – 17,9 proc.). 2005 m. devynių mėnesių pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palyginti su užpraėjusių metų duomenimis, neišskaičiavus mokesčių, – 31 mln. litų, padidėjo 2,6 karto ir sudarė 80 mln. litų.
„Lietuvos telekomas” iš finansinės veiklos pradėjo gauti pajamų, kai grąžino pagrindines paskolas.
Vadovaudamasi tarptautiniais apskaitos standartais, bendrovė 2005 m. trečiąjį ketvirtį jau papildomai atidėjo 4,7 mln. litų socialiniam mokesčiui sumokėti.
„Lietuvos telekomo” atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas „Kauno dieną” informavo, kad papildomas mokestis neturės jokios įtakos įmonės veiklai bei ateities planams.
Tuo tarpu koncerno SBA verslo vystymo viceprezidentas Egidijus Valentinavičius teigė, kad naujasis mokestis įnešė tam tikrų pokyčių.
„Įvertinę mokestį, pakoregavome koncerno finansinius srautus ir visus projektus vykdome suplanuota eiga bei terminais. Padidėję mokesčiai negali stabdyti mūsų planų. Nauji projektai, investicijos, gamybos efektyvumo didinimas lemia sėkmingą koncerno SBA įmonių veiklą. Šiais metais toliau didinsime jų veiklos efektyvumą, todėl rasime būdų, kaip kompensuoti padidėjusias sąnaudas. Tai numatėme ir koncerno SBA įmonių šių metų verslo planuose”, – aiškino įmonių grupės atstovas.
Pažadai nuskambėjo įtariai
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis finansų ministras Zigmantas Balčytis viešai pareiškė, kad socialinis mokestis gali būti panaikintas anksčiau nei po dvejų metų. Jeigu šių metų šalies biudžetas bus sėkmingai surenkamas, jau 2006-ųjų pabaigoje gali būti siūloma atsisakyti socialinio mokesčio. Finansų analitikams šie metai teikia nemažai vilčių, nes 2005-aisiais į šalies biudžetą buvo gauta 815 mln. litų daugiau, nei planuota.
Verslininkai naujienas iš Finansų ministerijos sutiko gana santūriai, nes valdžios pažadai kol kas teikiami tik būsimuoju laiku.
„Pastarųjų dienų publikacijos spaudoje leidžia daryti išvadas, kad mokestis galios veikiau trumpiau, o ne ilgiau. Finansų ministras jau svarsto galimybę socialinio mokesčio mokėjimą sutrumpinti iki vienerių metų. Tačiau kol nepriimta įstatymo pataisa, mokestį planuojame dvejiems metams”, – teigė koncerno SBA verslo vystymo viceprezidentas E.Valentinavičius.
„Nelabai tikiu, kad socialinis mokestis bus panaikintas jau po metų, nes Lietuvoje, kaip žmonės sako, nieko nėra pastovesnio už laikinumą”, – gana skeptiškai kalbėjo Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas.
Anot A.Mackevičiaus, verslininkams vis dažniau susidaro įspūdis, kad politikai pernelyg atsainiai manipuliuoja mokesčių sistema, taip ją tik diskredituodami.
„Keistai atrodo, kai sprendimai tokiu svarbiu mokesčių politikos klausimu keičiami kas keli mėnesiai. Man tai labiau primena vaikų žaidimą, o ne stabilią mokesčių politiką, kuri būtų verslo pagrindu. Iki šiol visa šalies mokesčių reforma, kaip ją įvardija politikai, man primena pseudoreformą, kuri tik didina mokesčius smulkiajam verslui”, – piktinosi smulkaus ir vidutinio verslo atstovas.
Pramonininkų konfederacijos ekspertas A.Nikitinas taip pat užsiminė, kad tarp verslininkų iki šiol lieka nepasitikėjimo aspektas, jog mokestis gali būti ne toks jau laikinas.
„Politikai vis dėlto gali prisidengti, kad įstatyme numatytas dvejų metų mokesčio galiojimo terminas. Vis dėlto, jeigu biudžetas nebus surenkamas taip sėkmingai, kaip tikimasi, tikėtina, kad mokesčio skaičiavimo terminas gali ne sutrumpėti, o pailgėti”, – svarstė A.Nikitinas, primindamas, kad nuo šių metų vidurio mažės ir pajamų mokestis, o kartu ir į šalies biudžetą surenkamų lėšų dalis.
Lina Navickaitė