Net trečdalis Lietuvos gyventojų geru žodžiu mini laikus, kai mus valdė rusai.
Nors eina šešioliktieji Lietuvos nepriklausomybės metai, tačiau didelė dalis gyventojų iki šiol palankiai vertina buvusį komunistinį režimą.
Tai parodė Lietuvos gyventojų vertybių tyrimas, kurį rudenį Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliko bendrovė „Baltijos tyrimai”.
Daugiau kaip tūkstančio respondentų buvo prašoma įvertinti Lietuvoje buvusią komunistinę sistemą pagal dešimties balų skalę, kurioje 1 reiškia „labai bloga”, o 10 – „labai gera”.
Tyrimo duomenimis, net 32 procentai respondentų įvertino komunistinę sistemą 7 ir daugiau balų, t.y. kaip gerą ir labai gerą.
22 proc. vertino šią sistemą kaip vidutinę (5 ir 6 balais) ir tik 31 procentas apklaustųjų manė, kad ši sistema buvo „bloga” ar „labai bloga”.
O 15 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Tyrimas rodo, kad buvusios sovietinės sistemos vertinimas priklauso nuo gyventojų amžiaus, išsimokslinimo ir gyvenamosios vietos.
Pavyzdžiui, jaunesnioji karta (18–35 metų) prasčiau vertina komunistinę sistemą negu vyresni šalies gyventojai.
Net 61 proc. 18–25 metų ir 44 proc. 26–35 metų respondentų komunistinę sistemą vertino blogai. Tuo tarpu 36 metų ir vyresnių respondentų grupėse blogai vertinančių šią sistemą buvo mažiau nei 32 procentai.
Išsimokslinimo įtakos sovietinės sistemos vertinimui analizė rodo, kad dažniausiai šią sistemą kaip gerą vertina gyventojai, turintys nebaigtą vidurinį arba žemesnį išsimokslinimą. Net 50 proc. tokių respondentų sovietinę sistemą įvertino 7–10 balų.
Palyginus kaimo, miesto ir didmiesčio gyventojų požiūrius į komunistinę sistemą, ryškėja reikšmingi skirtumai. Didmiesčiuose yra du kartus mažiau gyventojų, palankiai vertinančių komunistinę sistemą, negu miestuose ar kaimuose (24 proc. ir 45–47 proc. atitinkamai).
Skirtingas politines partijas remiantys Lietuvos gyventojai skirtingai žvelgia į sovietinę praeitį.
Palankiai vertinančių komunistinę sistemą mažiausiai buvo tarp piliečių, palaikančių Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Tėvynės sąjungą bei Artūro Zuoko Liberalų ir centro sąjungą.
Palankiai žiūrinčių į komunistinę praeitį daugiausia buvo tarp Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos rėmėjų (49 proc.), Kazimiros Prunskienės Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (46 proc.) bei Rolando Pakso Liberalų demokratų partijos (44 proc.) šalininkų.
Palyginus 2005 metų tyrimo duomenis su 1999 metų Europos vertybių tyrimo duomenimis, pastebima, kad per pastaruosius metus Lietuvos gyventojų požiūris į buvusią sovietinę sistemą išliko reikšmingai nepakitęs. Pagal 1999 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, Lietuva buvo tarp pokomunistinių valstybių, kuriose buvusi sistema vertinta palankiausiai.
Tuomet gerai ir labai gerai komunistinę sistemą vertino Rusijoje – 40 proc., Vengrijoje – 31 proc., Lietuvoje – 30 proc., Rumunijoje – 28 proc., Bulgarijoje – 26 proc., Lenkijoje – 24 proc., Slovėnijoje – 21 proc., Estijoje – 18 proc., Latvijoje – 17 proc., Čekijoje – 14 proc. gyventojų.
Kazimira Prunskienė, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė:
„Toks socialinis tyrimas priklauso nuo tyrėjų tikslo, nuo apklausti pasirinktų žmonių, todėl nelogiška daryti tikslias išvadas.
Negali būti komunistinei santvarkai palankūs tie, kurie entuziastingai palaikė Lietuvos narystės Europos Sąjungoje idėją, balsavo referendume už narystę ES.
Vargu ar tie žmonės turi nostalgiją buvusiam režimui.
Kadangi tyrimo rezultatai visiškai nesutampa su minėto referendumo rezultatais, pavyzdžiui, tarp kaimo gyventojų (dalis mūsų elektorato gyvena būtent kaime), negaliu jo vertinti rimtai”.
Rolandas Paksas, Liberalų demokratų partijos pirmininkas:
„Tai, kad trečdalis Lietuvos žmonių su nostalgija prisimena sovietinį gyvenimą – didžiulis dabartinės valdžios darbo brokas. Žinoma, natūralu, kad maža dalis žmonių, kurie tuometėje santvarkoje užėmė aukštas pareigas, jaus nostalgiją. Tačiau, regis, tarp mūsų partijos rinkėjų tokių nėra. Manau, kad dabartinė gyvenimo situacija žmonėms neleidžia džiaugtis nepriklausomos valstybės gyvenimu”.
Viktoras Muntianas, Darbo partijos vicepirmininkas:
„Tokius tyrimo rezultatus vertinu ne per politinę, bet per socialinę prizmę. Statistika rodo, kad beveik trečdalis žmonių gyvena ties skurdo riba, natūralu, kad tiek žmonių žiūri į sovietmetį palankiai.
Jeigu vertintume pagal partijos elektoratą, reikia žiūrėti, kokią socialinę padėtį užima apklaustieji. Jeigu jie gauna minimalias pajamas, o tokių žmonių yra tarp partijos rėmėjų, natūralu, kad ankstesnį gyvenimą jie vertina palankiau nei dabartinį”.
Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas:
„Ne viskas, kas buvo sovietiniais laikais, buvo blogai, ne viskas, kas yra dabar – gerai. Žmonės jaučia, kad tuo metu ekonominė jų padėtis buvo geresnė, jie visi turėjo darbą. Teismai buvo mažiau šališki.
Nepaisant to, kad socialinės lygybės nebuvo ir tada, tai buvo totaritarinis režimas, aukščiausioji valdžia greičiau atsižvelgdavo į eilinį žmogų. Lietuvos lenkams, ypač gyvenantiems Vilniaus krašte, iki šiol negrąžinta sovietų atimta žemė, todėl žmonės dabartinę valdžią vertina kaip mažiau teisingą”.
„Ekstra žinios”