26 metų dailininkė, nuolat gyvenanti mūsų šalyje ir turinti tik Lietuvos pilietybę, susidūrė su netikėta kliūtimi.
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba šią moterį ir jos vyrą, Prancūzijos pilietį, įtraukė į sąrašą, kuriame – norintys įsivaikinti užsieniečiai bei nuolat gyvenantys užsienyje Lietuvos piliečiai.
Vaikai iš globos namų pirmiausia siūlomi Lietuvos piliečiams, tik po to – užsieniečių sąraše esantiems žmonėms.
Vilnietės manymu, ji turėjo būti įtraukta į Lietuvos piliečių sąrašą.
Todėl ji kreipėsi iškart į tris institucijas – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą bei Seimo Žmogaus teisių komitetą.
Kreipėsi į ministrę
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, siūlydama skubiai papildyti teisės aktus, reguliuojančius įvaikinimo procedūrą.
R.Šalaševičiūtės siūlymu, jei mišri šeima nuolat gyvena Lietuvoje, o vienas sutuoktinių – Lietuvos pilietis, įvaikinant turi galioti mūsų šalies piliečiams taikomi įstatymai. Vadinasi, ištekėjusi už Prancūzijos piliečio vilnietė buvo diskriminuojama.
Valdininkė aiškinosi
Tuo tarpu Įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės teigimu, bet kokia mišri šeima turėtų būti įrašyta į pageidaujančių įvaikinti užsieniečių sąrašą, nepriklausomai nuo to, kuris jos narys yra Lietuvos pilietis – vyras arba žmona.
Šiuo atveju pageidavimą įsivaikinti pareiškė ne pilietis, o sutuoktiniai. Jei moteris būtų panorusi įsivaikinti viena, būtų užtekę tik jos sutuoktinio sutikimo.
Neketina virsti prancūzais
Prasidėjus tyrimui, lietuvės ir prancūzo šeima gavo pasiūlymą susipažinti su vaiku, kurį jie galės iš pradžių globoti, o vėliau, tinkamai susiklosčius aplinkybėms, ir įsivaikinti.
Sutuoktiniai atsisakė skelbti savo pavardę, baimindamiesi, jog jų veiksmai gali pakenkti įvaikinimui ir dėl to gali nukentėti jų būsimo įvaikio interesai.
Ši šeima augina 4 metų sūnų, kuris laisvai kalba lietuviškai bei prancūziškai.
Anot dailininkės, jų įvaikis irgi kalbės dviem kalbomis ir bus auklėjamas pagal dviejų tautų tradicijas.
Kol kas šeima neketina emigruoti ir išsivežti įvaikio į kitą šalį, nes Lietuvoje jiems puikiai sekasi, jie turi šeimos galeriją.
Europiečiai diskriminuojami?
Aštuonerius metus Lietuvoje gyvenantis 37 metų prancūzas „Lietuvos rytui” pasakojo, kad su būsima žmona dar iki vedybų nutarė turėti įvaikį.
Gimus sūnui, jie pradėjo rūpintis vaiko iš Afrikos įvaikinimu, tačiau vėliau apsisprendė įsivaikinti lietuvį.
„Nesuprantu tik vieno – kodėl Europos Sąjungos piliečiai yra taip atskiriami nuo Lietuvos piliečių? Jeigu mes dabar visi europiečiai, kodėl mus diskriminuoja?” – kalbėjo prancūzas. Tai jis lengviau pateisintų, jei vienoje įvaikinimo eilėje lauktų ES piliečiai, o kitoje – visi kiti.
Paskatins naują įstatymą
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtos Įvaikinimo tarnybos direktorė O.Tarvydienė „Lietuvos rytui” sakė, kad pirmą kartą įvaikinti Lietuvoje pageidavo šeima, kurios vienas narys yra kitos ES šalies pilietis. Todėl galima tikėtis, kad tai paskatins priimti specialų įstatymą, apibrėžiantį mišrių šeimų teises.
Iki šiol lietuvius įvaikino tik dvi mišrios šeimos, kurių vienas narių buvo Rusijos pilietis. Šią procedūrą reguliavo tarpvalstybinė sutartis.
O.Tarvydienės teigimu, Įvaikinimo tarnyba vadovavosi Hagos konvencija, pagal kurią pirmiausia reikia stengtis, kad vaikas liktų savo šalyje.
Pasiskundusiai šeimai pasiūlyta lankyti įvaikinimo kursus.
Rėmėsi Civiliniu kodeksu
Lygių galimybių ir vaiko teisių apsaugos kontrolierės gavo išsamius O.Tarvydienės paaiškinimus.
Pranešama, jog šių sutuoktinių atžvilgiu taikoma ne Hagos konvencija, o Lietuvos teisės aktai.
Konvencija taikoma tik tuomet, kai vaikas iš vienos valstybės buvo ar bus perkeliamas į kitą valstybę.
Svarbiausias argumentas – Civilinis kodeksas numato tam tikrus apribojimus užsienio piliečiams įvaikinti vaiką.
Laukia 20 tūkstančių šeimų
Norėdamos įvaikinti lietuvį arba lietuvę, prancūzų šeimos gali kreiptis tik į savo šalies įvaikinimo organizacijas. Tokia tvarka pradėjo galioti prieš mėnesį.
Be to, šiuo metu prancūzai Lietuvoje gali įvaikinti tik nepilnamečius, turinčius specialių poreikių: vyresnio amžiaus ar turinčius rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Prancūzijoje yra apie 20 tūkstančių šeimų, kurios laukia įvaikinimo.
Jei ši prancūzo ir lietuvės šeima įvaikins Lietuvoje vaiką, apie tai bus pranešta Prancūzijos įvaikinimo tarnyboms.
Šiai šeimai emigravus į Prancūziją, ją toliau stebėtų tos šalies įvaikinimo specialistai.
1112 užsieniečių įvaikių
Nuo 1992-ųjų užsieniečiai įvaikino 1112 Lietuvos vaikų. Tarp jų 621 – JAV, 166 – Prancūzijos, 123 – Italijos, 57 – Izraelio piliečiai.
Lietuvos piliečiai nuo 1995 metų įsivaikino 1890 vaikų.
Dalia Gudavičiūtė