Vilniuje koncentruojasi stambių įmonių ir koncernų administracijos, o Kaunas jau tapo pramonės ir logistikos centru
Per pastaruosius kelerius metus centrinius biurus į Vilnių perkėlė kelios dešimtys įmonių. Tokį pat žingsnį žengė ir koncernas „Achemos grupė”, kurio administracija iš Jonavos persikraustė į keturių aukštų pastatą Žvėryne. Verslininkai teigia, kad tai natūralus procesas, nes sostinė ir ateityje išliks administraciniu centru. „Kauno diena” pasidomėjo, kokią įtaką Lietuvos miestų biudžetams daro bendrovių migracija.
Darbuotojams suteikti butai
Šiandien sostinės Vykinto gatvėje naujame keturių aukštų pastate pradės dirbti koncerno „Achemos grupė” administracija, o iki šiol centrinis biuras buvo Jonavoje.
„Į naujas patalpas persikėlė apie 80 darbuotojų, atsakingų už koncerno valdymą. Tarp jų dominuoja Kauno ir Jonavos gyventojai”, – sakė koncerno atstovė spaudai Virginija Dunauskienė. Jos teigimu, šiems darbuotojams „Achemos grupė” pasiūlė įsikurti 45 butų name Lazdynėliuose, su galimybe vėliau būstą išsipirkti.
Perkelti administraciją į sostinę planuota dar prieš dvejus metus. „Tai susiję su koncerno valdymu, nes Vilniuje yra valstybės institucijos, su kuriomis nuolat tenka bendrauti administracijai”, – persikraustymo būtinybę akcentavo V.Dunauskienė.
Bronislovo Lubio kontroliuojamoje „Achemos grupėje”, kuriai priklauso bendrovės „Klasco”, Jonavos „Achema” ir dar per 30 Lietuvos ir užsienio įmonių, dirba 5,3 tūkst. žmonių.
Svarbesnė yra veiklos vieta
Pasak Jonavos rajono savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Danutės Petronienės, „Achemos grupės” administracijos išsikėlimas į Vilnių rajono biudžetui įtakos nepadarys, nes didžiausias koncerno subjektas – azoto ir trąšų gamykla „Achema” veiklą ir toliau tęs Jonavoje. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Įmonių aptarnavimo poskyrio vedėjo Jurgio Zujaus teigimu, savivaldybių biudžetams didžiąją įplaukų dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis, todėl savivaldybėms kur kas svarbesnė yra bendrovių veiklos vieta, o ne jų valdymas.
„Jonavos rajono savivaldybės metinis biudžetas siekia apie 65 mln. Lt”, – sakė D.Petronienė. Maždaug 50 proc. biudžeto ir sudaro VMI pervedamas gyventojų pajamų mokestis. Tad tie 1300 darbuotojų, dirbančių „Achemoje”, yra didesnė vertybė rajono biudžetui nei keliolikos žmonių migracija į Vilnių.
Anksčiau vaikėsi prestižo
Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidento Mečislovo Rondomansko, anksčiau ir Kauno bendrovės masiškai veržėsi į Vilnių. Tarp jų buvo „Lintel”, „Baltman”, o pastaraisiais metais – SBA koncernas ir VST. M.Rondomansko įsitikinimu, esant poreikiui biuro perkėlimas į sostinę yra pateisinamas, bet anksčiau tai būdavo daroma vaikantis mados ir garbės.
„Anksčiau klaidingai galvota, esą verslo sėkmė didele dalimi priklauso nuo valdžios, bet paaiškėjo, kad tai nesusiję dalykai”, – sakė M.Rondomanskas. Iš Vakarų Europos verslininkų, ketinančių įsikurti Lietuvoje, KPPAR vadovas vis dažniau išgirsta pageidavimų kurtis Kaune. „Kaunas geografiškai gera vieta logistikai, čia nėra transporto problemų ir pigesnė patalpų nuoma”, – Kauno privalumus vardijo M.Rondomanskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Rimas Varkulevičius pabrėžė, kad, palyginti su kitais Lietuvos miestais, Kaunas yra turtingesnis savo darbo jėga. „Ji yra 10-20 proc. pigesnė nei Vilniuje, žemės sklypai taip pat pigesni, todėl pramonės ir logistikos bendrovėms kurtis Kaunas – ideali vieta”, – sakė R.Varkulevičius. Tai reiškia, kad miesto biudžeto pajamos ateityje turėtų tik didėti. Kaune registruota apie 21 tūkst. įmonių, nors realiai veikiančių yra tik apie 15 tūkst.
Įplaukos kasmet didėja
Palyginti su Jonavos rajono biudžetu, Kauno miesto biudžetas yra maždaug šešis kartus didesnis ir siekia apie 420 mln. Lt. Kauno apskrities VMI 2005 m. per 11 mėnesių į Kauno miesto biudžetą pervedė 115 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio, susijusio su darbo santykiais.
„Įskaitant ir turto mokestį bendra įskaityta mokesčių suma į Kauno miesto biudžetą per 11 mėnesių sudarė 195 mln. Lt”, – sakė Kauno apskrities VMI atstovė Janina Priebienė.
Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius patvirtino, kad mokesčių administratorius kasmet į Kauno biudžetą perveda vis daugiau lėšų. Tikėtina, kad 2006 m. Kauno miesto biudžeto pajamos dar labiau padidės, nes pernai gruodį pradėjo veikti „Mega”, o šį rudenį lankytojams duris atvers ir „Akropolis”. Po pastarojo stogu bus įdarbinta apie 2 tūkst. kauniečių. „Gyventojų pajamų mokestis atiteks miestui, nors visi „Akropolio” projektai Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje yra AB „Vilniaus Akropolis” nuosavybė”, – tikino šios bendrovės vadovas Mindaugas Marcinkevičius.
Vyksta natūralus procesas
Administracijų kėlimąsi į Vilnių Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimas Varkulevičius laiko natūraliu procesu. „Versle neegzistuoja vakar diena, nes sprendimus reikia priimti šiandien. Man teko matyti, kaip šiuolaikinėmis technologijomis bendraujama nuotoliniu būdu, tačiau 70 proc. derybų sėkmės nulemia tiesioginė komunikacija, kai verslo partneriui paspaudžiama ranka, nusišypsoma ir panašiai”, – akcentavo LPK viceprezidentas R.Varkulevičius.
Jo teigimu, dauguma Šiaulių, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų įmonių vadovų turi vadinamąją „Vilniaus dieną”, per kurią sostinėje visą dieną tvarko reikalus valstybės institucijose, ambasadose, apsilanko pas partnerius. Šį terminą, pasak R.Varkulevičiaus, sugalvojo būtent kauniečiai. LPK viceprezidentas Vilnių laiko administraciniu, politiniu ir bankininkystės centru, o Kauną – Lietuvos industrijos ir logistikos sostine. „Manhetene taip pat nėra gamyklų, bet jame pinigų apyvarta yra septynis kartus didesnė negu Rusijoje, todėl į Vilnių ir toliau pagal poreikį bus iškeliami biurai”, – sakė R.Varkulevičius.
Gediminas Stanišauskas