Grožis buvo vertinamas visais laikais. Keitėsi tik požiūris į tai, kas yra gražu.
Senovės Egipte grožio idealu buvo laikoma liekna gracinga moteris putliomis lūpomis ir didžiulėmis migdolinėmis akimis. Pati gražiausia akių spalva tuomet buvo žalia. Tačiau dauguma egiptiečių buvo rudakės, todėl jos apvedžiodavo akis žalia spalva. Prie to priderindavo ir nagų spalvą – ir rankų, ir kojų nagai taip pat buvo dažomi žaliai.
Majų moterys dažydavo kūną raudonai. Į tepalą būdavo įmaišoma kvepiančių sakų. Senovės Kinijos moteris turėjo būti mažutė ir trapi, o jos kojų pėdos – miniatiūrinės. Dėl to mažų mergaičių kojos būdavo standžiai subintuojamos ir nustodavo augti. Nežalojantys dukrų kinai neturėjo šansų jų ištekinti.
Senovės Graikijoje klestėjo treniruojamo kūno kultas. Grožio etalonas buvo Afroditės skulptūra. Jos ūgis – 164 centimetrai, krūtinės apimtis – 86 cm. talijos – 69, o klubų – 93 cm.
Senovės Romoje graži moteris buvo išblyškusi blondinė. Romėnės buvo pirmosios, kurios sugalvojo, kaip nušviesinti plaukus. Juos ištrindavo ožkos pieno ir buko medienos pelenų mišiniu ir blukindavo saulėje.
Viduramžiais grožis buvo laikomas nuodėmingu, todėl plaukų šviesinimas ir kitokios pastangos atrodyti gražiau buvo paskelbtos neleistinomis. Figūrą buvo privalu slėpti po sunkių audinių drabužiais, o plaukus – po kepuraite. Grožio etalonu paskelbta mergelė Marija – ovalaus veido moteris didžiulėmis akimis ir mažute burna.
Paskui atėjo moters, palyginamos su rožės žiedu, metas. Ji privalėjo būti švelni, trapi ir subtili, o jos krūtinė – maža.
Atgimimo epochoje gražuolės turėjo būti išblyškusios, aukšta kakta ir ilgu gulbės kaklu. Veido ovalas buvo ilginamas išpešiojant priekyje plaukus, o kaklas – nuskutant plaukus nuo sprando. Tada atėjo ir antakių pešiojimo mada.
Rokoko epochoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas šukuosenai. Suklestėjo kirpėjų amatas, o damos savaitėmis nesišukuodavo ir neplaudavo galvos. Sukurti į įmantrų bokštą panašias šukuosenas užtrukdavo ilgai ir brangiai kainavo. Ispanijos karalienė Izabelė yra prisipažinusi, kad tik du kartus per gyvenimą plovėsi galvą.
XX amžiuje moters grožį nurungė protas, energija ir gebėjimas uždirbti pinigus. Mados istorikai teigia, kad jis išliks kaip trumpų plaukų šukuosenų ir distrofiškų figūrų amžius.