Panevėžio valdžioje ir kitais metais keros blogis.
Tokios niūrios prognozės liko po to, kai vakar vidurdienį aukščiausiems miesto vadovams ir politikams niekaip nepavyko sudeginti į medį persikūnijusio blogio.
Pagal tautos papročius vykusią ceremoniją stebėję paprasti panevėžiečiai nusprendė, kad miesto valdžia per daug ir nesistengia naikinti tos bjaurasties. Vakar tik nutempę ir padegę rąstą prie išpuoštos eglės, politikai ugnies nekurstė ir net nelaukė medžio virtimo pelenais – iškart vėl pasuko į šiltus kabinetus.
Pasigedo vieno vadovo
Atgaivintas senovės aukštaičių paprotys – blukvilkis, kai sudeginti velkamas blogį simbolizuojantis sunkus rąstas, prasidėjo nuo savivaldybės. Nediduką pušinį rąstelį vilkti į tris virves buvo įkinkyti ne tik meras Vitas Matuzas, vicemerai Petras Luomanas ir Kastytis Vainauskas, bet ir paprasti tarybos nariai, net studentai.
Šioje gražioje kompanijoje pasigesta tik savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus.
Mero dešinioji ranka, tarybos sekretoriato ryšių su visuomene vyriausioji specialistė Jarda Paukštienė nusprendė, kad direktoriui, matyt, svarbiau buvo papietauti.
Tačiau ją paneigė pats pavėluotai atvykęs į akciją socialliberalas V.Matkevičius.
„Aš neturiu jokių blogybių ir man nėra ką deginti. Kas jų turi, tegul ir degina”, – rimtu veidu išdrožė administracijos vadovas.
Kadangi rąstą tempė ir opozicijos nariai, panevėžiečiai suabejojo, kad prie Kalėdų eglės įrengtą laužavietę jis pasieks. Žmonės prisiminė Krylovo pasakėčią, kur vežimą į visas puses tempia vėžys, lydeka ir gulbė, o jis kaip nejuda, taip nejuda.
Rąstas buvo itin jau menkas, tad nutempti jį pavyko.
Tačiau sudeginti net ir tokio kuklučio – ne. Dar beveik sveiką, tik kiek pajuodusį komunalininkai jį įbruko į sunkvežimį ir išvežė.
Kadangi medį pagal lietuvių tradicijas turėjo vilkti gražiausias kaimo bernas arba ūkininkas, moterys suskato tokį išrinkti iš visų ceremonijos dalyvių.
Tarybos narė Marija Bagdonienė nusprendė, kad tas gražuolis – šalia jos per posėdžius sėdintis liberalcentristas Ramūnas Vyžintas.
Kai aikštėje buvo likę tik keli politikai, prie jų priėjo panevėžietis Jonas Šepetys ir pasiūlė pirkti jo medžio plokštėse iš-skaptuotų paveikslų. Žmogus aiškino, kad kai kiti medį iš paikumo degina, jis renka kiekvieną pliauską, kad galėtų sudurti galus ir namuose pamaitintų tris ligonius.
Politikai bandė išklausti, kiekgi galėtų kainuoti tie auksarankio išskaptuoti šventieji ir Lietuvos simbolis – Vytis. J.Šepetys išsitarė, kad vargšai už juos tesukrapšto po dešimtinę.
Tuomet socialdemokratas Povilas Vadopolas iš piniginės ištraukė būtent tokį banknotą ir įmetė į meistro maišelį. Už tai paveikslo politikas nepaprašė.
Limina Kepalaitė
„Panevėžio rytas”