Finansų ministras prakalbo apie numatyto socialinio mokesčio panaikinimą
Vakar apibendrindami besibaigiančius metus Finansų ministerijos strategai prasitarė, jog, priklausomai nuo to, kaip seksis vykdyti 2006-ųjų biudžetą, priklausys pavasarį daugybę ginčų sukėlusio ir atsistatydinti tuometinį ministrą Algirdą Butkevičių paskatinusio „socialinio” mokesčio likimas. Dabartinis ministerijos vadovas Zigmantas Balčytis patvirtino, kad greičiausiai bus siūloma jo atsisakyti jau kitų metų pabaigoje.
Laikinumo riboženkliai
Balandžio mėnesį koalicinė politinė taryba įsipareigojo palengvinti mokesčių naštą nuo 2006-ųjų liepos 1 dienos kasmet po 3 procentinius punktus sumažindama gyventojų pajamų mokestį iki jis pasieks 24 proc. ribą.
Susiginčijus, kaip geriausiai subalansuoti biudžeto piniginius srautus po to, kai mokesčių reformos eigoje susidarys 460-480 mln. litų trūkumas (nuo kitų metų taip pat atsisakoma nuo apyvartos mokamo kelių mokesčio), galų gale buvo nutarta dvejiems metams įvesti papildomą „socialinį” mokestį. Jo tarifas 2006-aisiais numatytas 4 proc., o antraisiais – 3 proc. nuo pelno, greta ir toliau renkamo pagrindinio 15 proc. pelno mokesčio. Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, iš šio mokesčio biudžetas kitais metais gautų maždaug 400 mln. litų, o 2007 metais – apie 360 mln. litų papildomų pajamų.
Z.Balčytis, komentuodamas būtinybę įvesti „socialinį” mokestį, pavasarį nurodė, jog priešingu atveju tektų mažinti valstybės išlaidas, o drauge sumažėtų ir šalies konkurencingumas.
„Negalima net laikinai sustabdyti daugelio investicinių programų, susijusių su naujomis statybomis, kelių ar uosto infrastruktūra, nes taip gaunama nauda yra didesnė, nei būtų pasiekiama aritmetiškai sutaupant dalį pinigų. Be to, šio mokesčio pinigais būtų užtikrinamas socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, finansavimas”, – dėstė Z.Balčytis.
Vakar ministras teigė, kad jei biudžetas kitais metais bus surenkamas taip pat sėkmingai, kaip ir 2005-aisiais (šiais metais į biudžetą surinkta 815 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota) , „socialinio” mokesčio naikinimas ir grįžimas prie paprasto 15 proc. tarifo pelno mokesčio gali būti svarstomas gerokai anksčiau.
„Mes analizuosime šio mokesčio poveikį biudžeto pajamoms ir jei įsitikinsime, kad jis neduoda laukiamo teigiamo efekto – svarstysime jo panaikinimo klausimą. „Socialinio” mokesčio paskirtis buvo kompensuoti prarastas pajamas. Jeigu iš tikrųjų matysime, kad tų pajamų užtenka finansuoti įvairias veiklos sritis ir be mokesčio, manau, būtų galima sumažinti verslui mokestinę naštą”, – sakė Z.Balčytis.
Beje, įtakingo leidinio „The Economist” analitikai šią vasarą prognozavo, kad, priėmus pataisas dėl laikino pelno mokesčio padidinimo 2006-2007 metais, maždaug 363 mln. eurų (1,253 mlrd. litų) užsienio investuotojų Lietuvoje uždirbto pelno bus išvežta iš Lietuvos.
Sunkiausia – sulaužyti stereotipus
Ministras vakar taip pat patikino, kad kalbama ne apie „socialinio” mokesčio tarifo mažinimą, kuris būtų „neesminis dalykas”, bet apie visišką jo atsisakymą. Jo teigimu, įtikinti politikus priimti vienus ar kitus sprendimus, lemiančius geresnes ilgalaikes šalies ūkio perspektyvas, o ne vienadienę naudą, yra bene sunkiausias dalykas.
„Tam tikri sprendimai ateityje gali lemti žymiai didesnes biudžeto pajamas, nei gali atrodyti šiandien, remiantis vienais ar kitais skaičiais, – pripažino Z.Balčytis. – Pasaulio banko atliktoje verslo aplinkos vertinimo studijoje, tarp 155 valstybių Lietuva minima 15 vietoje. Tai puikus įvertinimas, tačiau sparčiai kintanti konkurencinė aplinka ir investuotojų keliami reikalavimai gali priversti žengti kai kuriuos naujus žingsnius. „Socialinis” mokestis turi tam tikrų minusų, todėl, kad yra didinamos verslo apmokestinimo sąlygos. Mes, aišku, turime eiti į tai, kad mūsų konkurencingumo sąlygos būtų nebloginamos”.
Anksčiau ministras yra patvirtinęs kai kurių ekspertų prognozes, jog sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą 6 procentiniais punktais, biudžeto įplaukos iš šio mokesčio 2006-aisiais padidės maždaug 4 proc. Jo manymu, šio mokesčio tarifo mažinimas netiesiogiai duos didesnį pozityvų poveikį, nei skelbia nuosaikios prognozės. Taip jau atsitiko 2002-aisiais sumažinus pelno mokestį nuo 22 proc. iki 15 proc. – ilgalaikis poveikis biudžetui buvo neplanuotai didelis.
Laukiama istorinių permainų
Kalbėdamas apie kitus Finansų ministerijos darbus Z.Balčytis džiaugėsi „labai geru” 2006-ųjų šalies biudžetu. Pasak ministro, kitais metais pirmą kartą biudžetas perkops 20 mlrd. litų ribą ir greičiausiai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje bus visiškai subalansuotas. Išlaidos neviršys pajamų ar netgi atvirkščiai – pajamos, įvertinus „Sodros”, Valstybės turto fondo ir savivaldybių biudžetus, viršys išlaidas. Anksčiau planuota, kad fiskalinis deficitas iki 1 proc. bus sumažintas tik 2008-aisiais metais.
Klausiamas, kodėl tiek daug viršijamas biudžeto pajamų planas, Z.Balčytis patikino, kad tai lėmė didesnis, nei prognozuota, ūkio augimas, akivaizdžiai pagerėjusi mokesčių inspekcijos veikla, sumažėję šešėlinės ekonomikos mastai bei sugriautos PVM grobstymo schemos.
„Tarkim, mokesčių administratoriai, išanalizavę kurios nors įmonės veiklą ir pastebėję, kad deklaruojami rodikliai neatitinka realybės, pasiūlo verslininkams patiems padaryti atitinkamas išvadas ir sumokėti visus priklausančius mokesčius. Tokia pozicija duoda milžinišką efektą, nes verslui absoliučiai visais atvejais parankiau elgtis sąžiningai”, – dėstė Z.Balčytis.
Ministras taip pat patikslino, kad neįmanoma būsimojo biudžeto planuoti remiantis faktiniu einamųjų metų pasiekimu, nes tikslūs statistiniai duomenys paaiškėja žymiai vėliau, nei turi būti tvirtinamas būsimas šalies finansinio gyvenimo algoritmas.
Paprašytas įvertinti euro įvedimo galimybes 2007-ųjų pradžioje, Z.Balčytis prisipažino, jog tai lemia daugybė faktorių, kuriems Lietuva daryti įtakos negali.
„Didžiausią grėsmę kelia infliacijos rodiklis, kurį lemia ir naftos produktų, ir gamtinių dujų kainos, ir įvairūs makroekonomikos procesai Europoje bei Azijoje. Kol kas turimi duomenys leidžia prognozuoti, kad tuo metu, kai bus vertinamas Lietuvos infliacijos atitikimas Mastrichto reikalavimams, infliacija sieks 2,7 – 2,8 proc. ir nebus kliūtimi euro įvedimui”, – prognozavo Z.Balčytis.
Renaldas Gabartas