Jei vaistų yra, pacientas guldomas ant operacinės stalo. Jeigu ligoninei medikamentų gauti nepavyksta, operacija atidedama.
Tokia padėtis susiklostė kai kuriose šalies gydymo įstaigose.
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose kasdien naudojami gyvybiškai būtini, tačiau Lietuvoje neregistruoti vaistai.
Pakeisti šių vaistų dažniausiai nėra kuo.
Norėdamas skirti šių medikamentų gydytojas turi gauti paciento sutikimą arba konsiliumo pritarimą. Jis taip pat privalo pasirašyti, kad prisiima atsakomybę už visus padarinius.
Įvykdyti tokius reikalavimus labai sudėtinga, o kartais – tiesiog neįmanoma.
„Jeigu pacientą atveža kritinės būklės, nėra laiko ieškoti jo artimųjų ir gauti sutikimą ar sušaukti konsiliumą”, – pasakojo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas docentas Alis Baublys.
Įvykus nelaimei, sunkiam ligoniui skyręs neregistruotų vaistų medikas gali atsidurti teisiamųjų suole.
Brangina kiekvieną ampulę
Neregistruotų būtinųjų vaistų tiekimas šalyje yra sutrikęs, sandėliuose šių medikamentų nėra.
Norint įvežti juos į šalį, būtina gauti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą, tačiau tai padaryti nėra lengva.
„Būtų klaidinga lengvatinėmis sąlygomis skatinti užsienio farmacijos bendroves registruoti svarbius medikamentus, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos nuostatoms”, – paaiškino šios tarnybos viršininkas Mindaugas Plieskis.
Todėl gydymo įstaigos priverstos taupyti vaistus ir už kiekvieną ampulę atsiskaityti.
Vienas dažniausiai reanimacijoje naudojamų vaistų yra noradrenalinas.
Šis pasaulyje gerai žinomas preparatas naudojamas jau daugiau kaip 50 metų.
Bet Lietuvoje noradrenalinas nėra registruotas. Jis įvežamas pagal laikinus leidimus, tad šių vaistų dažnai pritrūksta.
Iš daugiau kaip 3 tūkst. sunkių ligonių, kuriems Santariškių klinikose kasmet teikiamos intensyvios terapijos paslaugos, noradrenalinas skiriamas bent pusei jų.
Kamuoja mintys apie teismą
Operacinėse taip pat labai trūksta medikamentų, būtinų nuskausminimui bei narkozei, pavyzdžiui, ketamino.
Šis unikaliomis farmakologinėmis savybėmis pasižymintis preparatas jau daugelį metų naudojamas įvairiose šalyse. Tačiau Lietuvoje jis nėra registruotas.
„Nuolat sprendžiame galvosūkį, kaip gauti elementariausių pigių vaistų. Taip dirbti neįmanoma. Kasdien patiriame stresą, kad nesugebėsime laiku padėti ligoniui”, – kalbėjo A.Baublys.
Medikus vargina ir įtampa, ir baimė būti teisme apkaltintiems dėl to, kad ligonis mirė nuo neregistruotų vaistų poveikio.
A.Baublys teigė, kad maži atlyginimai ir nuolatiniai stresai skatina gydytojus emigruoti.
Vien iš Santariškių klinikų dirbti į užsienį išvyko septyni gabūs anesteziologai-reanimatologai.
Baigėsi svarbus preparatas
Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas tvirtino, kad daugiausia vargo turi anesteziologai. Jie privalo pasirašyti dėl kiekvienos neregistruotų vaistų ampulės.
Šioje ligoninėje prieš kelias savaites baigėsi gyvybiškai svarbus preparatas heparinas, kuris leidžiamas į poodį.
Anksčiau šį medikamentą tiekė Lietuvos įmonė „Sanitas”, bet dabar jo gamyba nutraukta.
Pirkti iš vaistinių draudžiama
Ligoninė neturi teisės pirkti heparino iš vaistinių, nes yra viešoji įstaiga. Kad nepažeistų teisės aktų, ji privalo skelbti viešojo pirkimo konkursą. Taip gaištamas brangus laikas.
„Verčiamės kaip galime. Verkti norisi, o nėra kam pasiskųsti. Vaistų atsargų nekaupiame, jie kasdien būtini.
Be to, neturime tiek pinigų, kad įsigytume didelį kiekį vaistų ateičiai”, – sakė Z.Juzumas.
Atsargos sparčiai senka
Operacijoms būtiną preparatą ketaminą gamina Vengrijos farmacijos bendrovė „Gedeon Richter”. Jos atstovybės Lietuvoje vadovas Vytautas Padolskis teigė, kad prieš pusantrų metų šių ampulių registracija šalyje buvo sustabdyta.
Viena ampulė kainuoja apie 38 litus, o per metus jų poreikis – ne daugiau kaip 1,5 tūkstančio vienetų, todėl prekyba – nepelninga.
Prieš mėnesį šių vaistų į šalį atvežė bendrovė „Armila”.
„Ketamino atsargų sandėliuose nėra. Kiekviena ligoninė turi atskirai užsisakyti.
Bent praeina kelios savaitės, kol atgabename šių vaistų. Transportavimo išlaidos taip pat nėra pigios.
Vienos siuntos atvežimas gali kainuoti iki tūkstančio litų”, – sakė šios bendrovės direktorius Remigijus Mielinis.
Ką pasakyti pacientui?
Dėl šalyje sutrikusio vaistų tiekimo susirūpinę ir provincijoje dirbantys medikai.
Jiems nuolat trūksta ne kokių nors retų, o paprasčiausių, kiekvieną dieną pacientams skiriamų medikamentų – eufilino, diazepamo, net populiarių antibiotikų.
Medikai priversti mokytis dirbti kitaip, nei iki šiol buvo įpratę.
Stacionare gydomiems pacientams jie skiria vaistus, kurių atsargų dar turi, o ne tuos, kurie būtini.
„Kai tik išgirstame, kad kokie nors vaistai rinkoje dingsta – iškart skaičiuojame atsargas, taupome ir svarstome, kuo juos pakeitus”, – prisipažino kai kurie medikai.
Jie nežino, kaip visa tai paaiškinti ligoniams, kuriems atrodo, kad šiais laikais vaistai nebegali būti deficitas.
Tikslina operacijų grafikus
Molėtų rajono ligoninės vyriausiajam gydytojui Vygantui Saugūnui kelia nerimą pastaruoju metu sparčiai brangstantys efektyviausi ir dažniausiai ligoninių užsakomi vaistai.
Šalies gydymo įstaigos netrukus gali pritrūkti lėšų šiems medikamentams.
Anykščių rajono ligoninės anesteziologijos ir reanimacijos skyriui vadovaujanti Dalija Merfeldienė neprisimena, kad būtiniausių vaistų tiekimas būtų toks nestabilus ir neprognozuojamas.
Todėl ligoninės personalui tenka nertis iš kailio, kaip per kelias dienas surasti ir nusipirkti būtiną medikamentą, be kurio negalima ryžtis operacijoms.
Dabar operacijų grafikas sudaromas remiantis pažadais, kad iki nustatyto termino ligoninę pasieks užsakytų vaistų siunta.
Jei šių vaistų nėra, operacijos atidedamos.
Kodėl buvo pradingę vaistai?
Minimalią medikamentų atsargą tenka pasilikti ir blogiausiems atvejams, kai ligonio gyvybei gresia pavojus.
„Pavyzdžiui, net ir šiandien neturiu magnio sulfato. Jo dabar labai reikia visiems ligoninės skyriams ir įvairiomis ligomis sergantiems pacientams. Juk gydymas kitais medikamentais be magnio priedo tampa neefektyvus”, – aiškino D.Merfeldienė.
Skyriaus vedėja prisiminė, kaip rudenį staiga dingo būtini daugybei ligonių medikamentai atropinas ir lidokainas.
Vėliau šie vaistai vėl atsirado, tačiau kelis kartus brangesni, nors nei gamintojas, nei tiekėjas nepasikeitė.
Danutė Jonušienė, Tautvydas Kontrimavičius