Medikai švenčių dienomis budi, bet tikisi, kad traumų dėl neatsargumo ir lengvabūdiškumo pavyks išvengti
Švenčių dienos atneša ne tik teigiamas emocijas. Skubi ruoša virtuvėje, kurioje mamytes sekioja mažyliai, savadarbiai sprogmenys paauglių rankose ir lovoje rūkyta cigaretė dažnai baigiasi sunkiais nudegimais. Jie gyja ilgai, o perrišant žaizdas balsu rėkia net suaugę vyrai. Todėl dažnai tvarsčiai keičiami ligonį užmigdžius narkoze. Vaikai beveik visuomet pertvarstomi nejautroje – saugant ne tik nuo skausmo, bet ir nuo streso bei šoko.
Šimtai nudegusių mažylių
Vienuolikos mėnesių Evelina ką tik pradėjo vaikščioti ir apsiplikė karštu vandeniu. Jos mama Nida Dirvinienė sako, kad atsitiko tiesiog per sekundę. Jauna moteris guodžiasi, kad rankytę, kojytę ir pilvuką apsiplikiusi mažylė labai didelių skausmų nejaučia, nes neverkia laikoma ant rankų.
Pusantrų metukų Juozukas iš Jurbarko apsipylė arbata. „Jo ranka ir krūtinė atrodė baisiai, iškart kreipėmės į medikus”, – sako berniuko mama Jūratė Videikienė.
Kauno medicinos universiteto Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas Jurijus Klebanovas sako, kad kasmet gydoma po 200 nudegusių mažylių.
„Lietuvoje per metus nuo karštų skysčių, ugnies ir sprogmenų nukenčia apie 2 tūkstančius vaikų. 600-800 iš jų tenka gydyti stacionare. Net jeigu atrodo, kad vaikas apsiplikė vandeniu ar arbata visai nedaug, reikia kreiptis į medikus. Apžiūrėję nukentėjusįjį, kurio nereikia hospitalizuoti, medikai patars, kaip juo rūpintis, surašys rekomendacijas šeimos gydytojui. Daug kas dar konsultuojasi vaistinėse, kur pataria įsigyti pantenolio tepalo. Tačiau jis yra skirtas saulės nudegimams gydyti. Į medicinos įstaigas kreipiamasi tuomet, kai prasideda komplikacijos”, – pasakoja J.Klebanovas.
Išgelbstima daugiau
J.Klebanovo teigimu, labiausiai nuo nudegimų kenčia patys mažiausieji – vaikai iki trejų metukų. Padidintos rizikos vietose – virtuvėje ir vonioje nuo jų negalima nuleisti akių. „Vaikai ima puodelį su karšta arbata, traukia už laido elektrinį virdulį, įlipa į ant grindų pastatytą puodą su karštu viralu. Mokyklinio amžiaus vaikai nukenčia rečiau, dažniausiai ką nors sprogdindami. Fejerverkų neuždrausi, sužiūrėti paauglius sunku, ta problema egzistuoja visame pasaulyje. Todėl geriau tegu vaikai sprogdina legalius fejerverkus, negu mėgina patys pasigaminti kažką panašaus. Tuomet bėdos dar didesnės: ne tik nusideginama, bet ir nutraukiami pirštai ar rankos”, – sako didelę patirtį turintis medikas.
Anot jo, daugiau nei prieš tris dešimtmečius gydant nudegimus įvyko didelės permainos – pradėta aktyviau taikyti chirurgijos metodus iškart pašalinant negyvus audinius ir persodinant odą, atsirado odos pakaitalų ir stiprių priešuždegiminių vaistų. Anksčiau labai sunkios būklės ligoniais, kurie dažnai nebeišgyvendavo, buvo laikomi apdegusieji 20 proc. kūno, dabar išgelbstimi net apdegusieji labai daug – 80 proc. odos.
„Sumažėjo komplikacijų, žaizdos gyja geriau, randai lieka ne tokie baisūs.
Vaikams gilūs nudegimai pavojingi dar ir tuo, kad gali sutrikdyti vidaus organų veiklą. Laiku nepradėjus gydyti, pakitimai gali būti nebegrįžtami. Šiuolaikinė tvarsliava, tokia kaip hidrokoloidinis tvarstis, taip pat palengvina žaizdų gijimą – ji neprilimpa prie žaizdos ir jo keitimas nebūna toks skausmingas. Tačiau jo kaina kol kas dar didelė”, – sako J.Klebanovas.
Šaltis prieš karštį
Jei jau atsitiko nelaimė, vaikas apsipylė karštu skysčiu, reikia tuojau pat tą vietą vėsinti šaltu skysčiu. Geriausia – kambario temperatūros vandeniu, kad karštis nepasiektų gilesnių kūno sluoksnių. Vandenį reikia pilti tiesiai ant drabužių ir daryti tai ne trumpiau kaip 15 minučių. Pernelyg šaltas vanduo ar ledas netinka, nes vaikas, ypač mažas, gali peršalti.
„Pirmieji nuo fejerverkų nukentėjusieji Naujųjų metų išvakarėse mūsų priėmimo skyriuje pasirodo jau apie 22 valandą. Žmonės rengiasi į svečius, rengiasi sutikti atvykstančius giminaičius ir pradeda šėlioti”, – sako KMU Nudegimų ir plastikos chirurgijos skyriaus gydytojas Aloyzas Tumėnas.
„Žmonės elgiasi tarsi vaikai – nukreipia fejerverkus vieni į kitus, nepagalvodami, kuo tokie juokai gali baigtis. Sintetinių audinių drabužiai užsidega labai greitai, jie ima lydytis, ir nudegimo žaizdos būna labai gilios”, – sako kitas šios klinikos gydytojas Antanas Sincevičius.
Jam nerimą kelia ir prie dažno restorano ar kavinės po švenčių matomas vaizdas – vaikai rausiasi nuo fejerverkų likusiose dėžėse. „O jeigu ten liko nesprogusių, ar sprogdinimui tinkamų medžiagų?” – stebisi suaugusiųjų nerūpestingumu medikas.
Sprogsta šildymo katilai
„Šis žmogus nukentėjo sprogus šildymo katilui”, – sako A.Sincevičius. Apie specialioje lovoje gulinčio vyro amžių galima spręsti tik iš akių, jo veidas stipriai pasikeitęs. Apdegęs ir visas kūnas, vyriškį tarsi vaiką, dėliodama į burną po kąsnelį, maitina žmona. Keturiolika metų drauge gyvenantys sutuoktiniai iš Utenos nenori net prisiminti tos baisios dienos.
„Nuėjau, „bach”, ir viskas”, – tramdo virptelėjusį balsą vyriškis.
„Griuvau ant krosnies”, – neslepia liūdesio biržietė Marija Pranskūnienė, patekusi į ligoninę švenčių išvakarėse.
„Atsigavau ligoninėje. Išgelbėjo kaimynai”, – sako Steponas Kirkliauskas iš Naujosios Akmenės. Vyriškis buvo neblaivus ir užsirūkė lovoje. Jei ne kaimynai, galėjo supleškėti su visu būstu. „Tokie atvejai labai dažni. Būna kai pacientai išsiblaivo tik ligoninėje”, – sako gydytojas A.Sincevičius.
Ona Tumienė iš Pakruojo rajono gydysis dar ilgai. Moteris taip pat nukentėjo namie sprogus šildymo katilui. Apdegė ne tik oda, keliose vietose lūžo koja. „Man persodino odą ant sėdmenų ir kulno, o paėmė nuo šlaunies, todėl atrodo, kad visas kūnas – vienos žaizdos”, – sako nuo lapkričio vidurio gydoma moteris. Jos pusseserė Ramutė Davidavičienė stengiasi pagelbėti džiovindama sunkiai gyjančias žaizdas plaukams skirtu fenu. Nudegimų skyriuose šis įnagis yra naudojamas gan dažnai.
„Kai perriša žaizdas labai skauda, tačiau iškentėti galima. Jei kasdien gausi narkozę, kas bus paskui?” – savo kantrumo priežasties neslepia O.Tumienė.
„Keisti tvarsčius reikia bent kas antrą dieną, o neretai – kasdien. Žmonės įsijautrina, rėkia iš skausmo”, – sako slaugytoja Daiva Kubiliūtė.
Daiva Valevičienė