Cigarečių kontrabanda pas mus jau tampa populiariausia ir labiausiai toleruojama nelegalaus verslo šaka. Mūsų jau nebestebina, kad nelegaliai iš kaimyninės Kaliningrado srities atgabentų cigarečių miestiečiai nesipiktindami įsigyja Klaipėdos senojoje turgavietėje.
Šią pasaulinę tendenciją buvęs aukštas Pasaulio muitinių organizacijos (World Customs Organization) pareigūnas Briuselyje Daglas Tvedlas (Douglas Tweddle) apibūdino taip: „Organizuoti nusikaltėliai, kurie tradiciškai gabendavo nelegalių narkotikų kontrabandą, staiga ėmė suvokti, kad tabaku verta užsiimti, nes pinigų gauni tiek pat, kiek ir iš narkotikų, o cigarečių kontrabanda nėra laikoma tokiu antisocialiniu dalyku. Visuomenė nėra nusiteikusi prieš jus, jei parduodate kontrabandines cigaretes, faktiškai žmonės net dėkingi jums. O jei jūs pagaunamas, visose šalyse baudos už tabako kontrabandą yra kur kas mažesnės nei už heroino ar kokaino kontrabandą.”
Organizuoto nusikalstamumo polinkis į cigarečių kontrabandą išryškėjo ne vakar. Dar 2001 m. Tarptautinės policijos asociacijos Gimborne (Vokietija) surengtame seminare „Baltijos jūra kaip geografinė organizuoto nusikalstamumo teritorija” tuometinis Interpolo Lietuvos skyriaus vadovas Laimonas Vasiliauskas akcentavo Lietuvos pastangas bendradarbiauti su kolegomis iš Baltijos jūros regiono sienų apsaugos bendradarbiavimo konferencijos („BALTCOM-Task Force”) didelių mokesčių prekių – ypač cigarečių ir alkoholio – kontrabandos klausimais. Pasak jo, pagrindinis tikslas kovojant su organizuota cigarečių kontrabanda yra ištirti, kaip prekės patenka į Lietuvą ir kaip iškeliauja iš jos, nustatyti legalų importą ir eksportą, tranzitą ir kontrabandos būdus. L. Vasiliauskas akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo plėtros poreikį, nes nelegalios cigaretės paprastai keliauja iš gamintojo šalies per tranzito šalį į vartotojo šalį. Legaliai importuoti į Lietuvą „Philip Morris” cigarečių nesą jokio reikalo, nes „Philip Morris Lietuva” bendrovė visiškai patenkina vietos rinkos poreikius.
Pelnas – 500 procentų
Anot L. Vasiliausko, organizuotas nusikalstamumas įsitraukė į cigarečių kontrabandos verslą, kadangi jame per labai trumpą laiką galima uždirbti didelį pelną (100 000 cigarečių uždirba apie 10 000 JAV dolerių). Bausmės už cigarečių kontrabandą buvo mažos (palyginti su šaunamųjų ginklų ir narkotikų kontrabanda).
Pasaulio banko 2000 m. pranešime „Tvirti veiksmai prieš kontrabandą” teigiama, jog, problemos tyrėjų manymu, apie 30 procentų, arba apie 355 mlrd., cigarečių, eksportuojamų užsienin, patenka į kontrabandos tinklus. Organizuotiems nusikaltėliams nieko nereiškia už 200 000 JAV dolerių nusipirkti konteinerį su 10 mln. cigarečių, žinoma, nemokant jokių mokesčių. Europos Sąjungoje toks kiekis, jau su mokesčiais, kainuoja mažiausiai 1 mln. JAV dolerių.
L. Vasiliauskas tuomet tvirtino, kad nusikalstamos struktūros itin mėgsta naudoti tranzito kontrabandą (prekės pakraunamos tranzito metu). Didelių mokesčių prekes gabenti tranzitu per Lietuvą leidžiama dvi darbo dienas. Įvežant ar išvežant iš šalies prekes dažnai naudojami suklastoti važtaraščiai, be to, kartais į kontrabandą įtraukiami ir pasienio bei muitinės darbuotojai.
Lietuva išsiskiria ir vietiniu fenomenu: pigių cigarečių kontrabanda nedideliais kiekiais iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Beje, per metus į Lietuvą kontrabanda 2000-2001 m. buvo įvežama apie 30 mln. pigių cigarečių. L. Vasiliauskas prognozavo, jog dėl didelių mokesčių ir paklausos Vakarų rinkose angliškos, vokiškos, daniškos cigaretės toliau bus įvežamos kontrabanda į Lietuvą ir išvežamos iš jos.
2002 m. sausį įsteigtos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai jau tais pačiais metais sulaikė neteisėtai per valstybės sieną gabentų beveik 127 mln. vnt. cigarečių, apie 6 t tabako. Sėkmingiausia tais metais buvo operacija, įvykdyta vienoje metalo laužo supirktuvėje, užsiimančioje metalo eksportu. Muitinės pareigūnai tądien joje rado 70 mln. cigarečių. Kiekvienoje laužo krūvoje buvo aptikta po specialią talpyklą su 6000 cigarečių. Spėjama, kad jas ketinta išgabenti jūra.
Dar 2001-aisiais L. Vasiliauskas tvirtino: „Kontrabandą dažnai bandoma gabenti per Klaipėdos jūrų uostą, čia dažniausiai ir sulaikomos kontrabandinės cigaretės”.
Deja, ir dabar savo uoste sužiūrime ne viską. Šiemet gegužės mėnesį švedų muitininkai aptiko iš Lietuvos atplukdytą kartoninę dėžę, pilną nelegalių cigarečių (apie 10 000 vienetų). Buvo nustatyta, kad kontrabandininkai suklastojo visus krovinio dokumentus ir pasinaudojo legalios bendrovės vardu pastarajai nežinant.
Ar egzistuoja teorinė galimybė suklaidinus pareigūnus, kai turimi du kilnojamieji rentgenai išsiųsti į du tariamai problemiškus postus, pravežti kontrabandą per trečiąjį? Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius pripažino: „Nuoseklus visų krovinių skenavimas neįmanomas. Tam pareigūnai ir stengiasi tobulai įvaldyti rizikos valdymą, kad be klaidų nustatytų įtartinus krovinius, o legalus verslas patirtų kuo mažiau trukdžių. Tipiškas atvejis lapkričio 25 d. užfiksuotas Panemunės kelio poste. Įvertinus riziką, kad automobiliu gabenamose lentose gali būti nelegaliai gabenamos cigaretės, atlikus patikrą buvo aptikta automobilyje sukonstruota slėptuvė, prikimšta nedeklaruotų cigarečių.
Mobilius rentgeno aparatus naudojame mūsų kontroliuojamoje Klaipėdos bei Tauragės apskričių teritorijoje bei postuose. Mobilios rentgeno sistemos geros ir netikėtumo faktoriumi. Jei kažkurioje įstaigoje kyla įtarimas dėl krovinio siuntėjo, gavėjo ar tarpininko, galime nusiųsti ten mobilųjį rentgeną, tad kontrabandininkai niekada nebus ramūs. Jei krovinys kartą buvo patikrintas kuriame nors Lietuvos muitinės poste, tai dar nereiškia, kad Lietuvoje jis dar kartą nebus patikrintas”.
Tarptautiniai kriminologai, šių metų balandį seminare Rygoje aptarę organizuoto nusikalstamumo veiklą Baltijos jūros regione, konstatavo, jog nusikaltėlių grupuotės uoliai užsiima kontržvalgyba – analizuoja sienos kirtimo galimybes. Nusikaltėliai labai gerai žino, kaip dirba Švedijos ir Baltijos šalių muitinės, kaip vykdomos jų operacijos.
Kontrabandininkai naudoja ir klaidinimo taktiką. Su tuo susiduria ir mūsų pareigūnai. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius pasakojo: „Vienu metu gaudavome informaciją iš Vokietijos apie tariamai į Klaipėdą gabenamas kontrabandines cigaretes. O vėliau sužinojome, kad jos buvo iškrautos Švedijoje. Taip nusikaltėliai mėtė pėdas”.
Kodėl cigarečių kontrabandos mastai vis didėja, o kovoti su šia veikla nėra paprasta? Tai paaiškėja sužinojus, kas stovi už tarptautinių nusikalstamų grupuočių.
Kontrabanda suinteresuoti gamintojai
JAV Visuomenės dorumo centras (The Center For Public Integrity) 2001 m. paskelbė Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo parengtą pranešimą „Tabako bendrovės susijusios su nusikalstamomis organizacijomis pelningoje cigarečių kontrabandoje”. Pasak jo, metus laiko (2000-2001 m.) Visuomenės dorumo centro vykdytas tyrimas parodė, kad trijų didžiausių pasaulio tabako bendrovių – „British American Tobacco” (BAT), „Philip Morris” ir „R.J. Reynolds” – pareigūnai glaudžiai dirbo su bendrovėmis ir asmenimis, tiesiogiai susijusiais su organizuotu nusikalstamumu įvairiose šalyse. Korporacijų dokumentai, teismų bylos ir vidiniai vyriausybių pranešimai, kai kurie siekiantys net aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, rodo, kad BAT, „Philip Morris” ir „R.J.Reynolds” pasirinko kontrabandos tinklus Europoje, Artimuosiuose Rytuose, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Kinijoje, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje kaip pagrindinę savo rinkodaros strategijos dalį, turinčią padidinti pelnus.
Minėtame JAV Visuomenės dorumo centro pranešime teigiama: „Korporacijų dokumentuose šis juodosios rinkos verslas vadinamas įvairiai: „nesumokėtu muitu” („duty not paid”), „paralelinėmis” rinkomis („parallel” markets), „bendrąja prekyba” („general trade”) arba „tranzitu” („transit”). Minėtuose dokumentuose dažnai toks verslas aiškiai atribojamas nuo legalios prekybos. Pavyzdžiui, vienas BAT pareigūnas laiške partneriams užsienyje nurodė, kad „Tranzitas” iš esmės yra nelegalus kitų šalių prekių importas, už kuriuos nebuvo sumokėtas muito mokestis”.
Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo Anglijoje sumedžiotame BAT bendrovės tarnybiniame dokumente užsienio prekybos klausimais aiškiai nurodoma: „Tranzito prekyba yra prekių judėjimas iš vienos šalies į kitą nemokant mokesčių ir tarifų. Tai labiau žinoma kaip kontrabanda.”
Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo tyrimas, paremtas tūkstančiais korporacijų ir vyriausybių dokumentų puslapių, dešimtimis interviu su teisėsaugos pareigūnais, kontrabandininkais ir kitais šaltiniais, rodo, kad tabako kontrabandos versle vis labiau dominuoja – dažnai žinant ir pritariant tabako bendrovėms – keletas nusikaltėlių organizacijų.
Į pelningą verslą įsitraukę visi: italų mafija ir Rytų Europos grupuotės Europoje, triados Azijoje, narkotikų karteliai Kolumbijoje, Pagrindinė cigarečių kontrabandos plėtros varomoji jėga Europoje yra narkotikų kontrabandininkų poreikis išplauti milžiniškas pinigų sumas, kurių nebegalima išplauti per bankus.
Apskaičiuota, kad viena iš trijų cigarečių, eksportuojamų pasaulyje, yra parduodama juodojoje rinkoje. Šis didžiulis verslas valdomas per ofšorinių bendrovių bei bankų įstaigų tinklą. Nustatyta, kad italų bei rusų mafija naudojasi tokiais tinklais Kipre ir Juodkalnijoje.
JAV Visuomenės dorumo centro tyrimas rodo, kad gamintojai nukreipia milžiniškus kiekius savo prekių ženklų cigarečių į kontrabandos tinklus, dažnai naudodami aplinkinius kelius aiškiai bandydami apsiginti nuo kaltinimų įstatymų pažeidinėjimu. Platintojai ir gamintojai dirba ranka rankon tiekdami cigaretes šiai rinkai. Kai kuriais atvejais gamintojai veikė tiesiogiai su organizuoto nusikalstamumo figūromis.
Kiršindavo gaujas
Italijoje teismo bylos bei policijos ir vyriausybės pranešimai atskleidė painų mafijos šeimų tinklą, kuris, pasitelkęs kyšius, įbauginimus ir žmogžudystes, kontroliavo milijardų „Philip Morris” ir „R. J. Reynolds” cigarečių kontrabandą į Europą per Kiprą, Albaniją ir Juodkalniją.
Kai kuriais atvejais tabako pramonės bendrovių vadovai aktyviai kiršindavo vienas grupuotes prieš kitas, tokiu būdu rengdami savotiškas varžytuves, kuriam nusikaltėlių sindikatui teks teisė gabenti gamintojo kontrabandą – tabako bendrovės pareigūnai iš to gaudavo milijonus dolerių savo dalies vadinamojo „otkato” (angl. kickback) ar kyšių pavidalu.
Didžiosios tabako bendrovės energingai neigia bet kokį dalyvavimą savo gaminių kontrabandoje. Antai BAT pareiškė, kad jos negali sužiūrėti 90 000 darbuotojų, nors daugelyje baudžiamųjų bylų kaip susiję su kontrabanda būna minimi aukštesnieji vadovai. Bendrovės taip pat įrodinėja, kad jos parduoda legalius gaminius didmenininkams, kurių jie nekontroliuoja.
„Bemuitė didmeninė prekyba”
Kai 2000 m. vasarą vis daugėjo teisėsaugos tyrimų, civilinių ieškinių bei žiniasklaidos pranešimų, BAT vadovybė aptarė bendrovės rinkodaros strategiją. Vadovai diskutavo apie „tranzito” verslo sustabdymą, bet nuogąstavo, kad akcininkai „sužvėrės” sužinoję apie pelno nuosmukį (beje, vienas britų vyriausybės šaltinių tą pelną įvertino 500 mln. svarų sterlingų (720 mln. JAV dolerių). BAT nusprendė tęsti „tranzito” verslą, bet nebevadinti jo „tranzitu”, „nesumokėtu muitu” ar „bendrąja prekyba”. Nauju bendrovės terminu tapo „bemuitė didmeninė prekyba” (WDF – Wholesale Duty Free).
Neteisėtoms gamintojų užmačioms bandoma priešintis valstybiniu lygiu. 2000 m. net 7-ios ES šalys – Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Suomija – pateikė ieškinius prieš tabako milžines JAV. ES apkaltinus tabako bendroves bendrininkavimu kontrabandos versle, dalyvavimu organizuotame nusikalstamume, valstybės iždo apgaudinėjimu milijardų dolerių mastu, narkotikų pinigų plovimu, prasidėjo ilgas teismų procesas. 2004 m. balandį viena iš kaltinamųjų – „Philip Morris” – pareiškė norinti susitarti nutraukti bylą, siūlydama per 12 metų ES išmokėti 1 mlrd. JAV dolerių.
Teismų procesai prieš tabako milžines JAV paprastai tęsiasi labai ilgai ir ne visada baigiasi rezultatyviai – ekspertų teigimu, čia neatmestina ir korupcijos tikimybė, beje, nelengvai įrodoma. Įrodyti keblu ir dėl to, kad tarp minėtųjų didžiųjų tabako transnacionalinių korporacijų draugų yra… JAV prezidentas Džordžas V. Bušas bei garsus teisininkas, buvęs JAV generalinis prokuroras Džonas Aškroftas.
Tad ar gali pakakti dabartinių mūsų pareigūnų pajėgų, kovojant su pasauliniu nusikalstamumo aštuonkoju? Žinia, smagu, kad Muitinės kriminalinė tarnyba, vien bendradarbiaudama su OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba), kasmet sulaiko milijonus vienetų kontrabandinių cigarečių. Deja, panašu, jog tai tik lašas kontrabandos jūroje.
Artūras Grigaliūnas