Mokiniai neturi laiko pasimatymams, tik mokslams, o apie rūpinimąsi sveikata nėra net kalbos.
Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenės slaugytojai Gražinai Povailaitienei prakalbus apie dienos režimą, tenka išklausyti moksleivių skundų dėl didelio mokymosi krūvio.
Sunku mokiniams ir dėl vadovėlių prikimštų kuprinių. Ne viena jų kartais sveria dvigubai daugiau nei leidžiama – apie 7 kilogramus.
Iš daugiau nei tūkstančio gimnazijos moksleivių beveik pusketvirto šimto turi regos problemų, 142 nustatyta skoliozė, o beveik šimtui – ydinga laikysena. Beje, su šiomis problemomis susiduria visi moksleiviai.
Iš gydytojų pristatytose pažymose figūruoja ir širdies sutrikimai. Tuo tarpu virškinimo sutrikimais gimnazistai skundžiasi retai, nors kitose mokyklose tai dažnos ligos. Slaugytoją stebina, kad vis daugiau merginų vargina skausmingos menstruacijos.
Šukuosena svarbiau
Tik 60 proc. moksleivių per kūno kultūros pamokas gali dirbti visu krūviu. G. Povilaitienė sakė ne visai suprantanti ir tėvus, kurie užuot raginę vaiką sportuoti padeda jam išsisukti nuo kūno kultūros pamokų.
Slaugytoja stebisi ir vaikų nenoru lankyti baseiną, nors tai viena iš priemonių atsikratyti ydingos laikysenos. Mokinių iš gydytojo pateiktose pažymose figūruoja „atopinis dermatitas”. Anot G. Povilaitienės, vienas kitas ir gali skųstis odos susirgimu, bet ne pusė nelankančiųjų baseino. „Graži šukuosena svarbiau nei sveikata”, – vieną iš nelankymo priežasčių spėjo ji.
Kartais ji pasigenda didesnio tėvų dėmesio savo atžalų sveikatai. Ryte jau per pirmąją pamoką vaikas skundžiasi galvos skausmu. Paklausus, kodėl tėvai nedavė vaistų, tenka išgirsti, kad jie dar miega po naktinės pamainos.
„Kalbu su vaikais ir apie seksą, ir apie keksą”, – šmaikštavo G. Povilaitienė. Viena neseniai aptartų su moksleiviais temų – kad Didžiojoje Britanijoje moksleiviams uždrausta per pamokas turėti mobiliuosius telefonus. Anot slaygytojos, mūsų vaikams taip pat būdinga „telefono” liga, tad ji mielai pritartų tokiam draudimui. Mat pasitaiko, kad užuot žiūrėjęs pašnekovui į akis vaikas maigo telefono klavišus.
Iš gimnazistų teko girdėti, kad pas šią slaugytoją apsimesti sergančiu ir taip gauti atleidimą nuo pamokų nepavyksta. G. Povilaitienė sakė norėdama išvengti vaikų melo apsidraudžia: paskambina vienam iš tėvų arba perspėja mokytoją.
Slaugytoja prisiminė ir juokingų situacijų. Šeštokas skundėsi turįs karščio. Pamatavusi slaugytoja net nustėro – termometras rodė 41 laipsnį, nors vaiko išvaizda neatitiko įprastų tokiam karščiavimui požymių. Tačiau apgavystė išaiškėjo – į pažastį šeštokas buvo įsikišęs karštos arbatos maišelį.
Daugėja nervų ligų
Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos bendruomenės slaugytoja Vaiva Rimkutė pritarė medikų nuogąstavimams, kad moksleivių sveikata blogėja.
Į mokyklą vaikai dažnai ateina nepavalgę arba per pertraukas prikemša sauso, neveiko maisto, o vėliau skundžiasi pilvo skausmais. Streso pasekmes išduoda galvos skausmas. Anot V. Rimkutės, daugėja ir sergančiųjų nervų ligomis. Dideli mokymosi krūviai ir poilsio stoka palieka savo neigiamą pėdsaką.
Jaunėja nešiojančiųjų akinius ar turinčiųjų kitokių regėjimo problemų vaikų amžius. Anksčiau daugiau regos sutrikimų buvo nustatoma paaugliams, dabar jau – ir antrokams, trečiokams ar net darželinukams.
„Jauni seniai”, – taip slaugytoja apibūdina ydingos laikysenos paauglius. Šios bėdos atsikratyti nepadeda ir nauji suolai.
Daugėja aukštą kraujospūdį turinčių vaikų. Dažnas jų mokosi dar tik penktoje ar aštuntoje klasėje. Per metus aukštas kraujospūdis diagnozuojamas 3-4 vaikams, ko anksčiau nepasitaikydavo. Tokiais atvejais slaugytoja pataria mažiau sūdyti maistą. Mat sūrus, riebus maistas, pervargimas būna šio nusiskundimo priežastis.
Keičiasi profilis
Pasak Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro Pediatrijos departamento vyresniosios slaugytojos Silvijos Kaniščcevos, po truputį mokyklų bendruomenės slaugytojos tampa visuomenės priežiūros specialistėmis. Pasikeitus jų darbo profiliui, visas dėmesys bus skiriamas ligų profilaktikai ir sveiko gyvenimo propagavimui, tad slaugytojos nebegalės mokiniams duoti vaistų.
Šnekinti mokytojai džiaugėsi, kad kol kas pirmąją medicinos pagalbą yra kam suteikti. Jiems esą tenka mažiau atsakomybės, o ir ramiau, kai medicinos pagalbą teikia savo srities specialistas.
Šnekintos šeštokės sakė nesukančios galvos, kas duoda tabletę suskaudus pilvui ar galvai – slaugytoja ar mokytoja. Daug svarbiau, kad yra kam padėti ištikus bėdai.
Abiturientės Karinos nuomone, slaugytojos dažniau prireikia žemesniųjų klasių moksleiviams. Jie gal dažniau ir apsimesti linkę, o vyresniesiems rūpi artėjantys egzaminai, tad ir į mokslus jie žiūri atsakingiau.
Sandra Lukošiūtė
🙂