Įvykis, kai neseniai vienoje iš Šilutės landynių girta motina pagimdė mergaitę, tarp skaitytojų vėl įžiebė diskusijas apie sterilizacijos būtinybę.
Sterilizacija kaip chirurginės kontracepcijos metodas Lietuvoje nėra įteisintas, tačiau dabar vėl prabilta apie būtinybę ją taikyti asocialioms, daug kartų gimdžiusioms ir savo vaikus išbarsčiusioms moterims bei neveiksniems šalies piliečiams.
Sterilizacijos šalininkai aiškina, kad dėl tokių tėvų į pasaulį paleidžiamų vaikų tauta išsigimsta, o pats mažylis pasmerkiamas vargams. Teigiama, jog asocialios motinos gimdo, dažnai net neprisimena, nuo kurio vyro ir kelintą išgertuvių dieną pastojo.
Savanoriškai – galima
Daugelyje šalių savanoriška sterilizacija nėra draudžiama. pasaulyje šiuo kontracepcijos metodu yra pasinaudojusios per 160 mln. moterų. Manoma, kad ateityje šis skaičius tik didės.
Tiesa, internete komentuodami šį metodą gydytojai pabrėžia, kad sterilizacija turi būti atliekama laisvu noru. Tam pasiryžęs žmogus turi būti subrendęs, juridiškai ir socialiai kompetentingas.
Istorija mena, kad priverstinės sterilizacijos vis dėlto būta. XIX amžiaus pabaigoje, praėjus beveik šimtui metų po pirmosios sterilizacijos moteriai, ji pradėta taikyti ir vyrams – dažniausiai dėl kriminalinių nusikaltimų, psichinių ligų ar dėl rizikos palikuonims perduoti įgimtus defektus.
Nacistinėje Vokietijoje fašistai naudojo priverstinę vyrų sterilizaciją norėdami apriboti „nepageidaujamų etninių grupių” reprodukciją.
Daugelis šnekintų uostamiesčio specialistų sterilizaciją vertina vienareikšmiškai – kaip amoralų ir nepriimtiną metodą.
Gimdyti – pigiau
Klaipėdos vaiko krizių centro, kuris dirba su socialinės rizikos grupei priklausančiomis 388 šeimomis, direktorės pavaduotoja Skaidrė Račkauskienė mano, kad siūlyti tokioms mamoms sterilizaciją – tolygu vykdyti genocidą. Tai esą ne tik kraštutinė priemonė, bet ir žmogaus teisių pažeidimas.
„O jei socialinės rizikos grupei priklausanti mama pasitaisys, tada kaltas liks gydytojas?” – retoriškai klausė pavaduotoja. Tiesa, ji pripažino, kad iš tūkstančio socialinės rizikos šeimų gyvenimo būdą pakeičia tik viena.
Pasak S. Račkauskienės, užuot ėmusis kraštutinių priemonių reikėtų suaktyvinti socialinį darbą, valstybės mastu sutvarkyti išmokų sistemą. Būtina daugiau dėmesio skirti ir socialinės rizikos moterų apsisaugojimo priemonėms nuo nepageidaujamo nėštumo, nes šios dažnai aiškina, kad 20-30 litų per mėnesį skirti kontracepcijai yra per brangu.
Kita vertus, anot pavaduotojos, kai į gyvenimą vaikus paleidžia asocialios motinos, pažeidžiamos vaiko teisės. „Tačiau socialinio darbuotojo etikos kodeksas neleidžia net siūlyti aborto, o ką jau kalbėti apie sterilizaciją”, – sakė pašnekovė.
S. Račkauskienės nuomone, vien kalbos apie sterilizaciją sulauktų audringos reakcijos. Pirmiausia – Bažnyčios tarnų ir medikų, kurie kažin ar imtųsi laužyti Hipokrato priesaiką.
Nenorėtų prarasti pašalpų
Klaipėdos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas Algimantas Fabijonavičius patvirtino, kad savanoriška sterilizacija Lietuvoje nėra įteisinta, tad kalbėti apie priverstinę nėra net prasmės. Anot jo, tai būtų sveikatos sistemos diskreditavimas.
Medikas spėjo, kad pačios asocialios daugiavaikės motinos net nesutiktų sterilizuotis, nes netektų pajamų šaltinio – pašalpų už vaikus. Departamento vadovas nepritartų ir psichinių ligonių sterilizavimui, nes jie gali pasveikti.
Tiesa, A. Fabijonavičius neslepia, kad pacientai teiraujasi apie savanorišką sterilizaciją, tačiau jiems pasiūloma rinktis kitas kontracepcijos priemones, kurių dabar netrūksta.
Felčerė pritartų
Tądien, kai ankstų gruodžio pradžios rytą atsitiktinė praeivė vienoje Šilutės landynių išgirdo kūdikio verksmą ir iškvietė medikus, šio miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje budėjo felčerė Roma Balčiauskienė.
Nuvykusi į landynę medikė pirmąkart per savo 11 darbo patirtį išvydo tokį kraupų vaizdą: skudurų krūvoje, apklotas dviem antklodėmis, gulėjo naujagimis, o šalia šlitinėjo girta motina. R. Balčiauskienė sakė ne iš karto supratusi, ar moteris buvo girta, ar spėjusi nukraujuoti. Bendrabučio kambaryje elektros nebuvo, langai užklijuoti plėvele.
„Baisu”, – ir praėjus savaitei po įvykio atsigauti felčerė. Anot jos, gimusi mergytė – laimės kūdikis, nes nesušalo, neužduso ir iš pažiūros atrodė sveika.
Tiesa, kaip klostysis mergaitės likimas toliau, dar nežinia. Pati R. Balčiauskienė prisipažino, kad žinodama vaiko gimimo aplinkybes, nesiryžtų jo įsivaikinti. Medikės nuomone, nėštumo metu nuolat girtavusi motina, kuriai tai buvo jau septintasis gimdymas, vargu ar galėtų pagimdyti visiškai sveiką kūdikį.
Felčerė mano, kad tokias motinas reikėtų sterilizuoti – jos esančios našta visuomenei ir valstybei, nes nuo jų atžalų pilnėja vaikų namai.
„Tai šilutiškei – tik 39 metai, vadinasi, ji dar gimdys ir gimdys, nors pati vaikų neaugina. Ji iš pradžių net negalėjo tiksliai pasakyti, kiek kartų jau gimdė”, – baisėjosi pašnekovė. Įkalbėti girtą motiną važiuoti į ligoninę medikams pavyko tik pažadėjus jai cigaretę.
Abortai – aktualesnė problema
Beveik prieš dešimt metų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo parengusi Lietuvos šeimos priežiūros įstatymo projektą. Jame buvo siūloma įteisinti sterilizaciją „neveiksniems piliečiams, kuri būtų atliekama prievarta”.
Projektui pasipriešinęs „Caritas” bei Šeimos centras Vilniaus ir Kauno arkivyskupams išsiuntė nerimo kupinus laiškus, kuriuose teigta, jog sterilizacijos įteisinimas kirstųsi su medikų etika, būtų žalojami sveiki organizmai, o šalį ištiktų demografinė krizė.
Šiandien, pasak SAM Asmens sveikatos skyriaus vedėjo Vytauto Radavičiaus, sterilizacijos tema nediskutuojama. Nuo 1998 metu departamente dirbantis valdininkas apie tai nėra nieko girdėjęs. Pasak jo, dabar esą daug aktualesnė abortų problema.
V. Radavičius pripažįsta, kad visuomenės nuomonė yra svari, tačiau dėl sterilizacijos įteisinimo kol kas niekas nesikreipė. Be to, tai ne taip ir paprasta: sulaukus raštiško kreipimosi būtų paisoma, kas po juo pasirašė, kokie pateikiami faktai, būtini toliau plėtoti sterilizacijos temą.
Tačiau ministerijos atstovas suabejojo tokia galimybe, nes, anot jo, sterilizacijos įteisinimas sukeltų demografinę krizę.
Sandra Lukošiūtė