Lengvosios atletikos specialistai teigia, kad Lietuvoje yra talentingų jaunų disko metikų, tačiau jiems pasiekti V.Aleknos meistriškumo lygį gali sutrukdyti ne nuo sportininkų priklausančios priežastys
Dukart olimpinis bei pasaulio čempionas, geriausias 2005 metų Lietuvos sportininkas Virgilijus Alekna ne kartą yra pasakęs, jog kol kas nematąs, kuris iš mūsų šalies jaunųjų disko metikų galėtų netolimoje ateityje tapti jam daugmaž lygiaverte pamaina.
Lengvosios atletikos specialistų teigimu, egzistuoja maždaug 15 metų praraja, skirianti V.Alekną ir realiausius šių dienų pretendentus į jo vietą. Optimistų nuomone, palankiai susiklosčius sąlygoms, prireiktų 6-7 metų, kol Lietuvoje subręstų kitas metikas, galintis nusviesti diską bent 65 metrus.
Atsakymą pateiks laikas
„Artimiausiais metais tikrai nebūtų kam pakeisti Virgilijų Alekną, jei jis staiga nuspręstų baigti profesionalo karjerą.
Tarp jaunuolių, kuriems dabar keturiolika ar šešiolika metų, yra vilčių teikiančių vaikinų, tačiau sunku prognozuoti, kaip jiems seksis ateityje – kokie specialistai juos treniruos, ką nuspręs veikti jie patys, įgiję vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą”, – sakė „Kauno dienai” keturių olimpiadų dalyvis, praeityje žinomas disko metikas Vaclovas Kidykas, pastaruoju metu vadovaujantis Kauno lengvosios atletikos mokyklai.
Pasak buvusio V.Aleknos trenerio ir Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos direktoriaus Rimanto Kalibato, tema apie tai, kas užims Virgilijaus vietą, kai šis visiems laikams padės diską į lentyną, primena nuogastavimus, kad iš didžiojo sporto pasitraukus Arvydui Saboniui bei jo bendražygiams „Žalgiris” ar net Lietuvos krepšinis žlugs.
„Nieko panašaus neįvyko. Atsirado nemažai kitų žaidėjų, nors ir ne tokio lygio kaip fenomenalusis vidurio puolėjas, tačiau pakankamai stiprių, savitų, universalių, irgi pasiekusių įspūdingų rezultatų.
Gali būti, kad tas pats laukia mūsų lengvosios atletikos.
Kito tokio unikalaus atleto kaip Virgilijus, gal nesulauksime dar šimtą metų, tačiau neabejoju, kad užaugs disko metikas, kurį matysime pasaulio bei Europos elite. Laikas viską parodys”, – teigė jis.
Abu specialistai patvirtino, kad jų vadovaujamose mokyklose treniruojasi keli jaunuoliai, galbūt būsimieji čempionai ir rekordininkai.
Pagerino du rekordus
„Su Andriumi susipažinome ne per sporto varžybas, o jo mokykloje Vilkijoje, kurioje lankiausi ieškodamas kandidatų į mūsų mokyklą. Jis iš karto man krito į akį – aukštas, ilgų rankų, kaip keturiolikmetis – pakankamai tvirtas. Pamaniau: ar tik nebūsiu radęs būsimą disko metiką?
Pasiūliau jam susidomėti lengvąja atletika ir iki šiol stebiuosi šio vaikino imlumu bei sugebėjimais”, – pasakojo V.Kidykas apie vieną savo auklėtinių A.Gudžių.
195 cm ūgio Vilkijos vidurinės mokyklos moksleivis pirmą kartą diską į rankas paėmė šių metų pavasarį. Po keliolikos treniruočių balandžio mėnesį išmėgino jėgas Kauno miesto ilgų metimų čempionate – 1 kg įrankis nuskriejo 32 metrus.
Rugsėjo mėnesį A.Gudžius jau pagerino Lietuvos jaunučių rekordą – 53,02 m. Netrukus jam pakluso ir šalies penkiolikamečių rekordas – 56,01 m.
„Mane džiugina tai, kad jam nereikia kelis kartus aiškinti ir rodyti, kaip atlikti vieną ar kitą judesį, technikos elementą. Jis tartum sutvertas šiai rungčiai. Be to, Andrius labai darbštus, neraginamas savarankiškai atlieka papildomas užduotis ir yra praleidęs tik vieną treniruotę, tačiau ne dėl savo kaltės”, – pasakojo V.Kidykas.
Primena legendinį vokietį
Jaunuosius disko metikus treniruojantis V.Kidykas sako atkreipęs dėmesį, kad A.Gudžius savo stiliumi primena pasaulio rekordininką vokietį Jurgeną Šultą.
„Su kolegomis peržiūrėjome nemažai vaizdo įrašų su J.Šulto pasirodymais ir palyginome juos su Andriaus startais. Iš tiesų yra detalių, kurios sieja jį ir mūsų auklėtinį. Žinoma, tai tik teoriniai pastebėjimai. Vis dėlto vilkijietis gali pralenkti vokietį ir tikriausiai mane: šiuo metu Gudžiaus ištiestų rankų mostas – 201 cm, o Šulto geriausiais laikais buvo 206 cm, mano – 207 cm. Bet Andriui – dar tik keturiolika”, – sakė V.Kidykas.
Olimpietis prognozuoja, jog prireiks maždaug 6-7 metų, kad A.Gudžius 2 kg sveriantį diską numestų toliau nei 60-63 metrus.
„Tačiau taip bus tik tuo atveju, jei vaikinas turės visavertes sąlygas mokytis ir treniruotis bei dalyvauti varžybose. Stengiamės jam padėti.
Ne kiekvienam vaikui šiais laikais užtektų kantrybės per dieną sukarti daugiau nei 60 kilometrų į treniruotę, o grįžus iš jos rengtis pamokoms. Bus paprasčiau, kai Andrius persikels į sportinę S.Nėries vidurinę mokyklą. Dabar jį paremia ir Kauno rajono savivaldybė, sumokanti jo kelionės į Kauną iš Vilkijos išlaidas, parūpinanti aprangą”, – pasakojo V.Kidykas.
Talentų reikia ieškoti
„Aukštų ir tvirtų jaunuolių, kurie tiktų mėtyti diską, Lietuvoje yra, tačiau tokie vyrukai dažniausiai nesportuoja, o savo kaimuose padeda tėvams ūkio darbuose. Juos reikia surasti.
Juk ir Romas Ubartas bei Virgilijus Alekna į didmiesčius atvažiavo iš tų šalies kampelių, kuriuose nebuvo sporto mokyklų”, – dalijosi mintimis R.Kalibatas.
Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos direktorius turi subūręs grupę 16-20 metų metikų iš Telšių, Skuodo, Palangos, Alytaus, Šilalės. Beveik visi vaikinai – 195-198 cm ūgio, atletiški.
„Šiemet Lietuvos jaunimo iki 23 metų vicečempionu tapęs dvidešimtmetis Marius Višniakovas įrankį nusviedė toliau nei 54 metrus. Žinoma, Marius toli gražu nepasižymi tokiais duomenimis kaip Virgilijus, tačiau turi galimybių būti geresnis nei, tarkime, Aleksandras Tamertas, Atėnų žaidynių prizininkas. Tai tvirtinu iš savo patirties, nes gerai pažįstu elitinius pasaulio disko metikus”, – svarstė treneris.
„Bet kuris iš mano auklėtinių gali tapti aukšto lygio sportininku, tačiau nei aš, nei jie nežino, kaip susiklostys gyvenimas.
Juk ir Alekna buvo per žingsnį nuo to, kad būtų baigęs lengvaatlečio karjerą, nes vien iš sporto negalėjo išsiversti. Tik tada, kai radau jam darbą, viskas pasikeitė į gerąją pusę”, – pabrėžė R.Kalibatas.
Atsijoja tikrovės barjerai
„Tarp Virgilijaus ir tų jaunuolių, kurie šiuo metu disko metimo sektoriuje jau šį tą sugeba ir teikia vilčių ateičiai, yra bent 15 metų praraja. Ji atsirado dėl to, kad nebuvo nuoseklumo.
Dalis perspektyvių moksleivių nubyra baigę vidurines, kitus atsijoja aukštosios mokyklos. Kodėl? Nes jiems sunku suderinti mokslą ir profesionalų sportą, jei tam nėra sąlygų”, – pridūrė pašnekovas.
R.Kalibatas prisiminė buvusį vieną Lietuvos jaunimo disko metimo lyderių panevėžietį Marių Grigaliūną.
„Jis išsiskyrė puikiais fiziniais duomenimis, tačiau atėjo metas, kai privalėjo pasirinkti: arba studijos aukštojoje mokykloje, arba sportas. Dėl mokslo Marius galėjo treniruotis tik du kartus per savaitę. Deja, tai – ne profesionalus darbas, o tik mėgėjiška fizinė kūno kultūra”, – sakė R.Kalibatas.
Kita problema, trenerio nuomone, – specialistai.
„Jauni žmonės neina dirbti pas mus, nes alga sporto mokykloje – 500-600 litų. Mūsų kolektyve iš 26 trenerių 14 yra iki šešiasdešimties metų ir netgi vyresni. Tokia padėtis – grėsminga. Ji skaudžiai smogs ateityje, kai veteranai išeis į pensiją. Kas ieškos jaunų talentų ir treniruos juos?” – susirūpinęs kalbėjo R.Kalibatas.
Nauja idėja – metimų centras
„Viena išeičių galėtų tapti Lietuvos metimų centras, kuriame būtų sukoncentruoti geriausi specialistai ir gabiausi jaunieji sportininkai. Manau, kad įkūrus jį per metus prireiktų 50-60 tūkstančių litų. Atrodo, šia idėja jau susidomėjo Tautinis olimpinis komitetas”, – sakė V.Kidykas.
R.Kalibatas teigia, kad mūsų šalyje veikiančią sportininkų rengimo ir ugdymo sistemą būtina labiau orientuoti į konkrečias dabartines realijas. „Turiu galvoje kompleksinį požiūrį į viską – specialistus, bazes, talentus, finansavimą. O dabar – tai vienur grybštelėjame, tai kitur. Be spragų niekaip neišsisukame.
Būna netgi tokių situacijų, kad jei ne asmeninė iniciatyva, problemos ilgai vilktųsi nesprendžiamos, nors deklaruojame turį aiškią sporto politiką”, – kalbėjo treneris.
Laukia geresnių bazių
Ir V.Kidykas, ir R.Kalibatas kremtasi dėl to, kad jų vadovaujamos lengvosios atletikos sporto mokyklos neturi tinkamų bazių.
Kauniečiai treniruojasi saugumo reikalavimų neatitinkančiame manieže Žemuosiuose Šančiuose ir išimtinėmis sąlygomis, kurias geranoriškai suteikė Lietuvos kūno kultūros akademija, nuomojasi šiai aukštajai mokyklai priklausančias arenas. Vilniečiai tenkinasi Kalnų parke esančia baze, kuri, pasak R.Kalibato, dvidešimt metų nematė jokio remonto. Be to, žiemos sezono metu sostinės lengvaatlečiai brangiai moka už maniežo Žemaitės gatvėje, tapusio viešąja įstaiga, nuomą. „Prieš 6-7 metus mums devyniems mėnesiams užtekdavo 17 tūkstančių litų, dabar vien už mėnesį paklojame apie 15 tūkstančių”, – sakė R.Kalibatas.
Abu vadovai tikisi permainų. Kaune jau kalbama apie būtinybę statyti naują lengvosios atletikos maniežą, Vilnius irgi turi parengęs maždaug 14 milijonų litų projektą moderniai lengvaatlečių arenai.
Ką liudija statistika
Šiemet Lietuvos jaunių disko metimo čempionu tapo Linas Venteris (gim. 1988 m., Vilnius – Alytus, treneriai R.Kalibatas, A.Jasmontas ir J.Baltrušaitis), nusviedęs 1,5 kg sveriantį įrankį 55,15 m.
Antrąją vietą užėmė Vytenis Baltušnikas (gim. 1988 m., Kaunas, treneris L.Rolskis) – 49,04 m. Trečias liko Adas Bernius (gim. 1989 m., Rokiškis, treneris R.Šinkūnas) – 45,29 m.
Šalies jaunimo (iki 20 m.) pirmenybėse geriausiai pasirodė Egidijus Petrauskas (gim. 1987 m., Vilnius, treneriai R.Kalibatas ir A.Jasmontas), 1,75 kg sveriantį įrankį numetęs 52,84 m.
Vicečempionu tapo Giedrius Šakinis (gim. 1987 m., Vilnius, treneriai R.Kalibatas ir A.Jasmontas) – 48,22 m. Bronzos medalį iškovojo Martynas Čiuželis (gim. 1986 m., Klaipėda, treneriai R. ir V.Murašovai) – 47,49 m.
Jaunimo (iki 23 m.) čempiono titulą iškovojo Andrius Šipalis (gim. 1983 m., Klaipėda, treneriai R. ir V.Murašovai) – jo mestas 1,75 kg diskas nulėkė 54,65 m.
Sidabro apdovanojimas įteiktas M.Višniakovui (gim. 1985 m., Vilnius, treneriai R.Kalibatas ir A.Jasmontas) – 54,37 m. Bronza teko Andriui Butrimui (gim. 1983 m., Vilnius, treneris V.Burakauskas) – 52,40 m.
Būdamas 18 metų, V.Alekna diską numetė 52,84 m. Sulaukęs dvidešimties, olimpinis čempionas nusviedė įrankį 60,86. Dar po dvejų metų – 64,20 m.
Romas Poderys