Karelas Čapekas: „Katė pilna paslapčių kaip žvėris. Šuo paprastas ir naivus kaip žmogus”.
Kiekvienam šeimininkui jo gyvūnas yra nepakartojamas. Vargu ar šuns savininkui įrodysi, kad katė – protingesnė, ir atvirkščiai. Šeimininkas ginčysis iki pamėlynavimo.
Vis dėlto kačių naudai visuomet kalbama apie gudrumą, nepriklausomybę, šunų naudai – apie sugebėjimą dresuotis, ištikimybę šeimininkui. Kurie teisūs?
Gyvūno IQ
Šunų ir kačių sugebėjimams nustatyti sukurti specialūs testai. Rusijoje tokius tyrimus atlieka A. Severcevo Ekologijos ir evoliucijos problemų institutas.
Taigi – ką turi sugebėti daryti gyvūnai?
Minėtame institute šunis ir kates skatino surasti už širmos judantį jauką ir paslėptą skanėstą. Šunims tai sekėsi greičiau (tikriausiai dėl geresnės uoslės). Apskritai juos lengviau sekėsi mokyti, bet katės stengėsi vadovautis sveiku protu, o ne žmogaus įsakymu.
Pagal sugebėjimus ir orientavimąsi vietovėje katės vis dėlto lenkia šunis, – juk jos sugeba egzistuoti trimatėje erdvėje. Katės gali įlipti į medį arba, kai vaikšto balkone, puikiai supranta, jog gali nukristi.
Instinktai
Mokslininkų nuomone, gyvūnų elgesys dažnai susijęs su įgimtais instinktais ir išugdytais/įgimtais refleksais. Katės ir šunys kiekvieną kartą suranda būdą parodyti, ko jie nori. Gaisro metu žadina žmones, kad išgelbėtų… savo kailį. Jeigu išalko – bet kokiais būdais ras priėjimą prie maisto. Jei prisirišę prie šeimininko, atras būdą tai parodyti: katės atneša peles ant šeimininko pagalvės, šunys metų metais laukia mirusių šeimininkų vienoj vietoj. Jei prisirišę prie namų – susiras kelią, kad ir kaip toli būtų buveinė. Katės gali išmaitinti šuniukus, šunys – kačiukus.
Katės puikybė ir šuns paprastumas
Jei pažvelgsime į prigimtį, taps aišku, jog lyginti katę ir šunį negalima. Iki tol, kol šunys buvo žmogaus prijaukinti, jie gyveno bandomis, jiems būdinga kolektyvinė elgsena, o katės – individualistės. Kitaip tariant, šunys yra ekstravertai, t.y. noriai bendraujantys, o katės – intravertės, tai yra jos savim patenkintos, nelinkusios rodyti jausmų. Išdidumas joms aukščiau visko. Šunų intelektas reproduktyvus, tai yra kūrybiškesnis.
Šuniškas dialektas
Ar supranta šunys ir katės žmonių kalbą? Mokslininkų nuomone, supranta, bet ne pačius žodžius, o intonaciją. Dresavimo procese šuo sugeba įsiminti keletą šimtų intonacinių derinių. Pagal suvokimo būdą, pagal intelektą šuo labai artimas žmogui, todėl kartais mes matuojame jo protą pagal žmogišką skalę. Šioje skalėje jo intelektas yra labai žemai. Katė pagal tokį matą – nenuovoki, ir vargu ar sugebėtų perimti žmogaus įpročius. Tačiau, palyginti su kitais gyvūnais, ji labai protinga, net protingesnė už kitus kačių šeimos atstovus.
Profesionalo nuomonė
Pasak dresuotojos L. Melnikovos, daugiau kaip 15 metų dirbančios ir su katėmis, ir su šunimis, lengviau dresuojami yra šunys: juos galima išmokyti arba blogiausiu atveju priversti ką nors daryti. „Katės labiau užsispyrusios: jei jas barsi ir versi, vargu ar kas nors išeis. Kates galima tik įkalbėti, kartais net tenka daryti nuolaidas. Kad dirbtų scenoje, katėje tenka rasti kokius nors įgimtus polinkius ir jais pasinaudoti žaidimo forma. Dar daugiau: kiekviena katė skirtinga, su kiekviena tenka dirbti vis kitaip. Tik sudominus katę galima ko nors pasiekti. Kiekvieną naują numerį aš visuomet repetuoju iš pradžių atskirai su katėmis ir šunimis.”
Šuo atviresnis žmogui, net jei jis nepažįstamas. Svarbiausia, anot dresuotojos, – rasti prie jo priėjimą.
Tai kuris iš jų protingesnis? Išeina, jog į šį klausimą atsakyti neįmanoma, kaip ir į klausimą, kuris protingesnis – moteris ar vyras. Pagaliau ar tai svarbu? Daug svarbesnis žmogaus požiūris į tai, už ką jis atsakingas. Jei laikai savo gyvūną protingu padaru, o ne gyvu žaisliuku, tai taip ir bus. Juk susipažindami su žmonėmis mes nepuolame prie jų su testais, kad nuspręstume – draugausime ar ne…
Testai šunims ir katėms
Jeigu norite patikrinti savo gyvūnų protinius sugebėjimus, pasinaudokite nesudėtingu testu, kurį parengė Melisa Miler, knygų „IQ testas katėms” ir „IQ testas šunims” autorė.
KATĖMS. Atminties ir regėjimo įgūdžiai.
Padėkite prieš katę neatidarytą skardinę jos mėgstamo kačių ėdalo. Jūsų katė: eina prie lėkštės laukdama maisto (3 balai); pažįsta skardinę ir susijaudina (2 balai); nekreipia jokio dėmesio (1 balas).
Bendravimo įgūdžiai.
Katė nori išeiti, o durys uždarytos. Jos veiksmai: pati atsidaro duris (3 balai); pradeda patyliukais krebždenti (2 balai); tyliai tupi prie durų ir laukia – gal pačios stebuklingai atsidarys (1 balas).
Mokėjimas spręsti problemas.
Televizorius rodo čiulbantį paukštelį. Jūsų katė: supranta, jog garsas sklinda iš televizoriaus, ir visiškai nenustebusi (2 balai); nekreipia jokio dėmesio (1 balas).
REZULTATAS. 7 ir daugiau balų: jūsų katė geniali. 4 – 6 balai: turite paprastą katiną. 3 balai: katinas nepasižymi protu, tačiau be saiko mylimas.
ŠUNIMS. Atminties ir regėjimo įgūdžiai.
Įeikite į tamsų kambarį kartu su šunimi ir uždarykite duris. Įjunkite žibintuvėlį – tegu šviesos spindulys palaksto po kambarį.
Jūsų šuo: susidomės ne spinduliu, o žibintuvėliu (3 balai); ims vytis spindulį (2 balai); liks abejingas (1 balas).
Klausos įgūdžiai.
Atkreipkite šuns dėmesį ir pradėkite miaukti. Šuo: pakreips galvą ir nustebęs į jus žiūrės (3 balai); pradės įnirtingai ieškoti katės (2 balai); viltingai suvizgins uodega (1 balas).
Bendravimo įgūdžiai.
Šuns „žodynas” gana turtingas, jame – įvairūs lojimo garsai, inkštimas, niaurojimas, kvykčiojimas. Jūsų šuo moka leisti: dešimt ir daugiau įvairių garsų (3 balai); nuo šešių iki dešimties garsų (2 balai); iki penkių garsų (1 balas).
REZULTATAS. 7 balai ir daugiau: turite genialų šunį. 4 – 6 balai: tai paprasčiausias šuo. 3 balai: tiesą sakant, žiopliukas, bet užtat labai mylimas!
Petras Pamerneckas