Mes, klaipėdiečiai, jau turėtume pajusti ir suprasti, kad esame unikalaus reiškinio pasaulyje liudytojai: mūsų universitetas turi neįtikimą kūrinį – „Žuvėdrą”.
Šis Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblis prieš savaitę Miunchene penktąsyk tapo pasaulio čempionu. Penkis kartus „Žuvėdra” yra ir Europos čempionė.
Tikrąją pergalės kainą galima pajusti tik čempionato šokių aikštelėje, o kam likimas nelėmė ant jos atsistoti, – tada bent prie jos.
Konkurencija ir varžybų azartas, gražios merginos ir liekni vyrukai iš 21 komandos, iš 11 šalių, Lotynų Amerikos šokių ritmai, spalvotų kostiumų karalija, viltys laimėti ir nusivylimo ašaros, pergalės fejerverkai ir giedras džiaugsmas „Žuvėdros” šokėjų veiduose, – visa tai išlieka visam amžiui.
Visi norėjo laimėti, o Vokietijos čempionai iš Brėmeno – ypač! Miuncheno sporto rūmų salės atmosfera buvo prisodrinta Brėmeno pergalės.
„Mes spaudimą jutome iki kaulų smegenų, – sakė šokėjas Gintautas Monkevičius. – Bet jis mus įkvėpė įrodyti tai, kad švenčia tie, kuriems teisėjai parodo švęsti!”
„Miunchene kaip visateisė, ne atsarginė, šokėja šokau pirmąsyk!” – džiaugėsi šokėja Monika Mačiulytė. – Sunkiausia įveikti jaudinimąsi, nervus, kurie kankina, kol nueini iki aikštelės.”
„Tai buvo bene sunkiausias laimėjimas: niekas nestovi vietoje, visi auga ir tobulėja. Tikrai didelę pažangą padarė vokiečiai, rusai, vengrai; ir kur tik pasisuksi – visi visur nori lipti ant kulnų!” – sakė ansamblio vadovė profesorė Skaistutė Idzelevičienė.
„Ką ir sakysi – finale visi šoko tikrai gerai! – pritarė treneris Romaldas Idzelevičius. – Jau tradicija, kad „Žuvėdra” pasirodo augančia kondicija: finalinis šokis būna geriausias”.
Kad ir kokie reiklūs bei priekabūs būtų teisėjai, bet milimetrinis „Žuvėdros” tikslumas ir didžioji meno jėga priverčia juos iškelti lenteles su laukiamu skaičiumi 1! „Žuvėdra” susikaupia ir darosi galinga bei paslaptinga tarsi kamuolinis žaibas, kurio nei perprasi, nei įveiksi!
Daug nuostabių akimirkų buvo Pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionate, tačiau pati maloniausia ta, kad Vokietijos publika, karštai palaikydama savo tautiečių komandas, nepaprastai entuziastingai palaikė ir „Žuvėdrą”. Po mūsiškių finalinio šokio sienomis lipančiose žiūrovų tribūnose pamačiau tik vieną Lietuvos Trispalvę. Kur mūsų sirgaliai? Nejau mus turi palaikyti mūsų konkurentai? Nejau kaimynai turi mūsų pergales švęsti!