Europos Sąjungoje produktyvumo augimas yra sulėtėjęs, tad Lietuvos pramonės ateitį globalizacijos sąlygomis prognozuoti sunku. Tačiau kol kas šalies įmonėse gaminama produkcija tampa vis konkurencingesnė.
Specialistai pastebi, jog kai kurių pramonės sektorių finansiniai rodikliai gerėja, auga eksportas, o išlikti pigios kiniškos ir indiškos produkcijos invazijos sąlygomis padėtų kitoniškumas.
Pramonės plėtra susirūpino ir Europos Sąjunga (ES) – Konkurencingumo Taryba parengė rekomendacijas būtiniausiems veiksmams, kuriuos reikėtų atlikti tiek pačiai Europos Komisijai, tiek valstybėms narėms ir pramonės įmonėms siekiant padidinti savo konkurencingumą.
Pramonė auga
Pasak Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento direktoriaus Juozo Martinonio, pagal sukuriamą pridėtinę vertę šalies ūkio struktūriniai pokyčiai per paskutiniuosius penkerius metus nėra dideli, tačiau bendros tendencijos aiškėja – mažėja sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalis žemės ūkyje, didėja pramonėje ir ypač statybų sektoriuje.
Pramonės įmonėse pagamintos produkcijos pardavimo apimtys jau kelerius metus auga vidutiniškai po 10 proc. kasmet. Lyderiauja gumos ir plastiko dirbinių, statybos medžiagų, metalo gaminių bei chemijos produktų gamybos sektoriai. Prasčiau sekasi lengvajai pramonei, elektros mašinų ir įrenginių bei radijo ir televizijos gamintojams – jų pardavimai mažėja.
J. Martinonio teigimu, mūsų šalyje sukuriamos pridėtinės vertės procentinė dalis žemų ir vidutinių technologijų pramonės sektoriuose – maisto gamyboje, medienos ir baldų pramonėje – viršija ES vidurkį apie du kartus. Aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų srityje Lietuva atsilieka daugiau nei du kartus.
Vis dėlto šalies įmonėse gaminama produkcija tampa vis konkurencingesnė. Pasak J. Martinonio, apie tai byloja nuolat didėjančios pardavimo apimtys ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose.
„Šalies pramonės įmonės eksportuoja apie 60 proc. visos parduodamos produkcijos, iš jos į Europos valstybes išvežama 79 proc.” – sakė J. Martinonis.
Gerėja daugumos apdirbamosios pramonės įmonių finansiniai rodikliai. Palyginti su 2000 metais nuostolingų įmonių sumažėjo nuo 49,7 iki 37 proc.
Kapitalas išeina
Pramonei palyginti su kitomis ekonominės veiklos rūšimis tenka ir daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų – apie 46 proc. Didžiausio užsienio investuotojų dėmesio sulaukė maisto produktų, gėrimų ir tabako, rafinuotų naftos produktų, mašinų ir įrangos, elektros, radijo, televizijos aparatūros ir kitų prietaisų gamyba.
Tačiau pastebima ir nepalankių tendencijų – jau dvejus metus daugiau kapitalo išeina iš Lietuvos, nei ateina.
„Lietuvos įmonės pradeda vis daugiau investuoti svetur. Vien praėjusiais metais tokios investicijos siekė per 700 mln. litų. Užsienio investuotojai vis labiau linkę investuotas lėšas atgauti dividendais”, – sakė J. Martinonis.
Jo teigimu, tokios tendencijos Lietuvai nelabai palankios, o situaciją pakeisti galėtų verslui naudingi sprendimai. Planuojamas kai kurių mokesčių mažinimas turėtų teigiamai paveikti ūkio plėtrą ir sumažinti įmonių norą išsikelti.
Kinai skirtingumu nekonkuruos
Geros artimos ateities perspektyvos prognozuojamos maisto ir gėrimų pramonei – stambiausiai pramonės sričiai neskaitant naftos produktų gamybos. Tiesa, anot J. Martinonio, maisto pramonės plėtra yra šiek tiek lėtesnė negu kai kurių kitų pramonės sričių.
Įstojus į ES šiam sektoriui atsirado papildomų galimybių plėtoti eksportą, didėja investicijos, nemažą reikšmę turi ES parama, eksporto subsidijos.
Daugiausiai problemų turi tekstilės ir aprangos pramonės sektorius. Darbo našumas čia beveik dvigubai mažesnis už apdirbamosios pramonės vidurkį, trečius metus mažėja materialių investicijų apimtis, vis labiau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, ypač siuvėjų.
Pasak J. Martinonio, šis sektorius užima svarbią vietą šalies pramonėje, nes jame yra daugiausiai dirbančiųjų. Taip pat šis sektorius išlieka vienas iš daugiausiai eksportuojančiųjų.
Prognozuojama, kad visi pasaulio prekybos pokyčiai neišvengiamai turės įtakos Lietuvos gamintojams, nes mūsų šalies tekstilės ir aprangos pramonės įmonės yra didžiausios ES partnerės. ES valstybėse, kur šiame sektoriuje dirba apie 2,7 mln. žmonių, gamybos apimtys nuolat mažėja.
J. Martinonio teigimu, vis dėlto turime gana daug pavyzdžių, kai šio sektoriaus įmonės, išnaudodamos strategiškai stipriąsias puses – vadovų ir darbuotojų kvalifikacinius sugebėjimus – sparčiai reaguoja į klientų poreikių pasikeitimus, užtikrindamos kokybę galutiniam vartotojui, sėkmingai plėtoja gamybą.
Kauno technologijos universiteto Strateginio valdymo katedros profesoriaus Roberto Jucevičiaus teigimu, vykstant globalizacijai negalėsime konkuruoti kaina, tačiau pavyks kitoniškumu.
Pasak jo, pavyzdžiui, skandinavams produkciją gaminančios šalies įmonės žino, kad norvegas nepirks prekės, kurią pirks suomis, o šis nepirks to, ką pirks danas.
„Jokie kinai šiame lygmenyje konkuruoti negalės. Strateginį pranašumą galime įgyti tik skirtingumu, o ne panašumu”, – pabrėžė R. Jucevičius.
Koncentracija pavojinga
Sena tradicinė Lietuvos pramonės šaka – medienos perdirbimas – paskutiniaisiais metais jaučia pakilimą, didinami gamybos pajėgumai.
Tačiau, J. Martinonio teigimu, vienas iš pavojų Lietuvos baldų pramonės veikloje šiuo metu yra pernelyg didelė produkcijos pardavimo koncentracija – prekyba per kelias didmeninės prekybos firmas ir eksporto orientavimas į Vakarų Europą bei Skandinaviją.
Gana geros perspektyvos prognozuojamos cheminių medžiagų gamybai, o buitinės chemijos ir kosmetikos prekes gaminančio sektoriaus perspektyvos priklausys nuo sugebėjimo konkuruoti su didžiuliu antplūdžiu kitose šalyse pagamintų analogiškų prekių. Farmacinių preparatų ateitis priklausys nuo gebėjimo pertvarkyti gamybą, kad būtų vykdomi Geros gamybos praktikos reikalavimai.
Investicijos – į žmogiškąjį kapitalą
„Lietuvos pramonėje vyks panašūs veiksmai kaip ir ES bei kitose šalyse – apdirbamosios pramonės įmonių veiklos išgryninimas, kai atsisakoma tam tikrų veiklų, kurios perkamos iš paslaugų tiekėjų, darbo vietos kelsis iš apdirbamosios pramonės į paslaugas, didės paslaugų spektras, lydintis pramonės produktus”, – sakė J. Martinonis.
Nuo 1995-ųjų ES pradėjus lėtėti produktyvumo augimui ir atsiradus ženkliai spragai tarp Europos bendrijos ir JAV, ES Konkurencijos Taryba parengė rekomendacijas būtiniausiems veiksmams siekiant didinti konkurencingumą.
Europos Komisijos komunikate dėl pramonės politikos yra apibrėžti pagrindiniai pramonės plėtros orientyrai siekiant sudaryti tinkamas sąlygas įmonių plėtrai ir inovacijoms.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus Ramūno Darulio, iššūkiams, susijusiems su sparčia globalizacija, būsime pasirengę tik išsprendę su žmogiškuoju kapitalu susijusias problemas.
„Reikėtų investicijų į žmogiškąjį kapitalą, kad profesinio rengimo prestižas ir kokybė būtų pakankami. Užimtumo didinimo politika šiuo metu neatitinka ekonominio augimo tempo”, – sakė R. Darulis.
Didelė dalis žmonių, anot jo, nėra pasirengusi ir nenori mokytis, teritorinis ir profesinis mobilumas yra mažas, darbo našumas bei prisitaikymas prie pokyčių – žemi.
Giedrė Norvilaitė