Klaipėdoje įsigali naujas būdas pasipelnyti iš patiklių žmonių.
Anksčiau klaipėdiečiai, per sukčius praradę būstą, su visa manta atsidurdavo gatvėje arba būdavo ištremti į kokią nors artimiausiame kaime nupirktą „bakūžę”. Dabar suįžūlėję aferistai siekia savo kėslus įgyvendinti net kėsindamiesi į nekilnojamojo turto turinčio žmogaus gyvybę.
Surado našlį
Klaipėdos policija tęsia tyrimą dėl žmogaus pagrobimo.
Prieš keletą savaičių į Pilies gatvės 5 namo vieną butą atėjusi aplankyti savo tėvo klaipėdietė jo pasigedo. Kaimynai papasakojo matę, kaip jos tėvą Stasį iš namų išvedė du vyrai.
„Klaipėda” rašė, kad tada senolio dukra kreipėsi į policiją prašydama paskelbti 69 metų tėvo paiešką. Po kelių dienų moteris sulaukė nepažįstamo vyriškio vizito. Jis atsinešė dokumentą, kuriuo Stasys buvo įgaliojęs nepažįstamąjį tvarkyti reikalus. Kaip paaiškėjo – ir susijusius su nekilnojamuoju turtu.
Nepažįstamasis prašė Stasio dukros sutikti, kad tėvo butas būtų parduotas. Tačiau moteris sugebėjo atimti įgaliojimą iš aferisto ir jį išvarė.
Pareigūnai pagal parašą įgaliojime atsekė, kas galėtų būti įtariamas senuko pagrobėjas.
Sukčiai – psichologai
Vėliau Stasys buvo rastas viename išnuomotame bute Palangoje, kur jį buvo išgabenę nepažįstamieji. Paaiškėjo, kad vienas aferistas – individualios įmonės direktorius, turi mažamečių vaikų. Kitas – jau septynis kartus teistas 27 metų vyriškis.
Kaip vakar „Klaipėdai” patvirtino policijos atstovas spaudai Albinas Strumyla, šis įtariamasis prieš keletą dienų iš Klaipėdos areštinės išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Vyrams senolis geruoju buvo davęs įgaliojimą, o vienam jau suspėjęs netgi testamentu palikti visą savo turtą. Taip senolis atsidėkojo aferistams patikėjęs jų pažadais, kad jie juo rūpinsis iki gyvos galvos.
Pasak advokatės Reginos Baranauskienės, kiekvienas sukčius yra geras psichologas. „Užtenka jam pasėdėti keletą valandų, išklausyti, ir senas vienišas žmogus pasirašys viską, ką reikia, o sukčius taps jo turto paveldėtoju”, – sakė advokatė. Ji įsitikinusi, kad nesiliaujančios senų žmonių apgavystės – tai dar vienas įrodymas, kaip seniems vienišiems tėvams stinga suaugusių vaikų dėmesio.
Vakar senuko buto durų Pilies gatvėje niekas neatidarė. Sunkiai vaikščiojančio, mėgstančio išgerti Stasio kaimynai sakė žiną, kad dabar jis vėl „išvežtas”, tik šįkart – pas dukrą.
Stebina keistos mirtys
Šioje byloje abejojama ir notaro, patvirtinusio Stasio įgaliojimą bei testamentą, sąžiningumu.
Pagal Notariato įstatymą notaras privalo išaiškinti žmogui, kokios bus kiekvieno notarinio veiksmo pasekmės. Notaras turi kreiptis į klientą, paklausti, ar supranta, ką reiškia dokumentas, kurį pasirašo.
Tęsdami šį tyrimą, pareigūnai tikisi išsiaiškinti daugiau mįslingų vienišų senų žmonių mirčių. Nėra aišku, ar mirtis ištiko dėl smurto, ar dėl kitos priežasties, tačiau yra viena bendra aplinkybė: pareigūnams keisčiausia, kad po mirties būdavo pasigendama ir velionių būsto nuosavybės dokumentų.
Neseniai iš reiso grįžęs jūreivis susiruošė galiausiai sutvarkyti paveldėto iš tėvų turto nuosavybės dokumentus. Vyrą ištiko šokas, kai išaiškėjo, kad butas jau parduotas, nors jis yra vienintelis paveldėtojas, ir visi nuosavybės dokumentai visada buvo pas jį patį.
Kintai klesti
Dar neseniai Kintų miestelis garsėjo kaip vertelgų apgautų ir skurdui pasmerktų klaipėdiečių tremties vieta. „Kampuoti” berniukai, vadinantys save nekilnojamojo turto specialistais, supirkinėdavo Kintuose pigius, dažnai apleistus, be patogumų butus ir čia atveždavo apgyvendinti klaipėdiečius. Šie, pragėrę pinigus, gautus iš „berniukų” už Klaipėdoje parduotą būstą, keldavo vietinei valdžiai rūpesčių.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis dar iki šiol prisimena, kaip jau nuo 1995 metų į Kintus buvo pradėję ir gal ištisą penkmetį nesiliovė plūsti nedirbantys, prasigėrę daugiavaikiai klaipėdiečiai, pardavę būstą.
Per pastaruosius metus butų kainos pakilo. Prieš penkerius metus trijų kambarių butas Kintuose galėjo kainuoti 30 tūkst. litų, dabar – 60 tūkst. litų. Pasak seniūno, Kintuose būstą dabar mielai perka normalūs žmonės, tarp jų – įmonių vadovai, net kapitonai. „Kintai tampa Klaipėdos miegamuoju rajonu”, – tvirtino seniūnas, patikinęs, kad daug čia naujai besikuriančių žmonių dirba uostamiestyje.
Tačiau neaišku, kur eina tie buvę Klaipėdos „tremtiniai”, kurie galbūt šiuos butus parduoda. Dar po metų kitų jie nebegalės net į Kalotės sąvartyną sugrįžti, kai jis bus uždarytas.
Sukiojosi ir Giruliuose
Pasak Girulių ir Melnragės seniūnės Vandos Dorčienės, dabar gyvenvietėje nedaug senų, vienišų žmonių, kurie turi nuosavus namus. Seniūnė pripažino, kad anksčiau čia dažniau pasisukiodavo keisti verslininkai, besidomintys vargšų būstais pajūryje.
Klaipėdos centre, M.Mažvydo alėjoje, daugiau nei penkmetį nuniokotas, išdaužytais langais žiojėjantis daugiaaukštis namas buvo benamių bastionas. Vienu metu ten gyveno net kelios dešimtys vertelgų apgautų žmonių. Daug tokių šeimų buvo apsigyvenę ir „vaiduoklyje” Jūrininkų prospekte.
Bylų daugėja
Anot kalbintų advokatų, daugėja bylų, susijusių su ginčais dėl nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, paveldėjimo.
Jei nėra testamento, įpėdiniai turi kreiptis į notarą per tris mėnesius nuo turtą palikusio žmogaus mirties. Jei terminas praleidžiamas, įpėdiniams gali tekti kreiptis į teismą prašyti jį pratęsti.
Pasitaiko atvejų, kai skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenantys įpėdiniai sūnus ar duktė prisistato vieninteliu paveldėtoju, nors kitame mieste dar yra brolių ar seserų.
Ramunė Šeštokienė