Iš scenos – ne pakuždomis apie intymias paslaptis

Mažojo teatro spektaklis „Katytė „P” kitą šeštadienį bus suvaidintas 100-ąjį kartą

2003 metų kovą Kaune režisierius Vytautas Balsys pastatė amerikiečių dramaturgės ir feminizmo aktyvistės Eve Ensler pjesę „Vaginos monologai”. Vakarų pasaulio teatruose išgarsėjusi šokiruojanti pjesė, paremta įvairaus amžiaus ir tautybių moterų pasakojimais apie savo lytį ir seksualinę patirtį, Mažajame teatre virto spektakliu „Katytė „P”. Režisierius sako į pjesės medžiagą pažiūrėjęs kaip į vaikystės prisiminimą apie suaugusiųjų paslaptis, aptarinėtas puse lūpų. Kad apie jas nebūtina kalbėti vien pakuždomis, rodo spektaklio pasisekimas.

Moterų išpažintys – iš vyrų lūpų

„Per porą metų „Katytė P”. tapo garvežiu, traukiančiu visą Mažąjį teatrą, garsinančiu jį. Bilietai į šį spektaklį išperkami mėnesiui į priekį, jį užsisako įvairūs kolektyvai. Jį žiūrėjo Rotary klubas – vien vyriška auditorija, šalies ginekologų suvažiavimo dalyviai, vestuvininkai per mergvakarį ir bernvakarį, moksleiviai. Į spektaklį eina įvairaus amžiaus žmonės. Vienus atveda gandas, kitus – tema, trečius – noras pamatyti, kaip teatras kalba APIE TAI”, – pasakoja režisierius V.Balsys. Pasak jo, dauguma vyrų labai mažai žino apie šią moterų gyvenimo dalį ir su ja susijusius išgyvenimus.

Mažojo teatro spektaklyje moterų išpažintis apie seksą, smurtą, ligas, gimdymus, moteriškumą perteikia vyrai. Keturi aktoriai – Donatas Šimukauskas, Ramūnas Šimukauskas, Saulius Bagaliūnas ir Audrius Baniūnas, čia lyg ir frakuoti ponai, lyg pingvinai. Toks sprendimas atvirumu šokiruojančius moterų tekstus tarsi „įžemina”, suteikia jiems distanciją. Vytautas Balsys tą vadina „artumos toluma”.

„Šie personažai – tarsi niekatroji giminė. Atsiranda atsiribojimo efektas, padedantis išvengti vulgarumo. Pasakojimai išgirstami tarsi atnešti kriauklės ošimo”, – pastebi režisierius. Jo nuomone, šiame spektaklyje nėra nieko, kas skandalingumu „perspjautų” televizijos ar kino ekranuose rodomus vaizdus.

Smalsu, bet nepatogu

Vytautas Balsys pakeitė ne tik pjesės pavadinimą, bet ir iš monologų padarė dialogus. „Pamenu, kai pirmąsyk pamačiau originalų spektaklio pavadinimą afišoje Hamburge, netgi pasipiktinau. Paskui perskaičiau pjesę vokiškai ir nusijuokiau. Pagalvojau: kažkoks marazmas su humoru. Niekad nemaniau, kad tą pjesę statysiu. Man atrodė, kad čia nėra jokių teatro dėsnių, gryna žurnalistika. Kai sugalvojau jos imtis, medžiagos pasipriešinimas buvo didžiulis. Tuomet kilo mintis kurti šį spektaklį kaip paslaptį, nusiklausytą sėdint ant mamos kelių”.

Aktorius Audrius Baniūnas prisipažįsta, kad vaidinti šiame spektaklyje nelengva: „Kartais jaučiame išankstinį salės pasipriešinimą. Būna, kad žiūrovai sėdi akmeniniais veidais, nei šypteli, nei nusijuokia. Pastebime, kad kai kurie žinomi žmonės linkę ateiti į šį spektaklį inkognito, lyg darytų kažką smerktina. Atskirai kiekvienas atsisėdęs kamputyje tokius dalykus mielai skaitytų, o viešai parodyti, kad tuo nebijo domėtis, tarsi ir gėda”.

„Spektaklio finalas – žmogaus gimimas. Juk žmonija neišrado kito būdo ateiti į pasaulį vaikams. Kodėl apie intymius dalykus kalbėti atvirai, ne tarpuvartėse ir žvengiant, turėtų būti nepadoru?” – pastebi režisierius Vytautas Balsys.

Vaidino Albanijoje ir Vokietijoje

Mažojo teatro spektaklį nuo jo premjeros iki šiol pasižiūrėjo arti 10 tūkstančių žiūrovų, įskaitant ir gastrolinius vaidinimus, sako teatro direktorius aktorius Audrius Baniūnas.

Kauniečių „Katytė P.” buvo rodoma tarptautiniuose teatro festivaliuose Albanijoje ir Vokietijoje. „Mūsų gastrolės Albanijoje buvo didelis įvykis. Spektaklį žiūrėjo Tiranos meras, jį gaubė milžiniškas susidomėjimas, nors vaidinome lietuviškai, o tekstas ėjo su angliškais titrais scenoje. Pavadinimas ir tematika skurdžios musulmoniškos šalies publikos neišgąsdino, priešingai – netgi labai intrigavo, kėlė ažiotažą. Jiems tai buvo neregėtas avangardas. Berlyne „Euro-scene” festivalyje, kur atstovavome Lietuvai, mūsų spektaklį žiūrėjo visai kita auditorija, galima sakyti, teatro gurmanai. Tuo malonesni buvo geri atsiliepimai apie mūsų pastatymą, žiūrovų ir teatralų dėmesys”, – prisimena Vytautas Balsys.

Eve Ensler dokumentinė drama „Vaginos monologai” šiandien rodoma daugiau kaip šimte profesionalių teatrų įvairiose pasaulio šalyse. Tarp gausybės garsių jos skaitovių – aktorės Glen Klouz, Meril Stryp, Džeri Hol, Susana Sarandon, Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. Lietuvoje, be Kauno mažojo teatro, ją yra pastatę Rusų dramos ir Radijo teatrai.

Rūta Kanopkaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.