Šiandien jau išaiškinta, jog visos versijos apie didžiojo vado mirtį – tolimos nuo tiesos. Greičiausiai 1953 m. kovo 9 d. vietoje Stalino jo bendražygiai galėjo palaidoti visai kitą žmogų! Išeina, jog ilgus metus iš Kremliaus šaliai vadovavo Stalino antrininkas.
Išslaptintas gydytojų žurnalas
Ne taip seniai buvo išslaptintas dešimties gydytojų vestas žurnalas, kuriame aprašytos paskutinės Stalino dienos. Istorikui ir publicistui Nikolajui Dobriuchai tapo žinomos sensacingos detalės.
Ką jis pasakoja?
Šis žurnalas, kuriame registruoti įvykiai nuo 1953 metų kovo 2 iki 6 dienos, daro iki šiol skelbtos „tiesos” perversmą apie tai, kas tuomet vyko. Išslaptintas dokumentas ir pasirašyta tuo metu budėjusių patologų išvada parodo visai kitokią tiesą. O abejoti, kad tie žmonės tokiomis kiekvienam baisiomis dienomis galėjo rašyti netiesą, išgalvoti ko nebuvo, vargu ar verta. Išties, kam? Ar kad paskui atsakytų savo galva?! Juk ir taip tomis dienomis Maskvoje vis didėjančiu pagreičiu buvo sukama baisi politinė byla prieš šiuos gydytojus.
Kas aprengė Staliną
„Prieš cituodamas medicininį žurnalą, pasakysiu, jog visi (!) šio įvykio tyrėjai visų pirma remiasi Piotro Lozgačiovo, kuris neva pirmas pamatė mirtinai susirgusį vadą, pasakojimu.
Taigi Lozgačiovas – buvęs vasarnamio, kuriame mirė Stalinas, komendanto padėjėjas, teigia: „Stalinas gulėjo ant kilimo šalia stalo. Aš greitai iškviečiau Starostiną, Tukovą ir Butusovą. Buvo matyti, kad jis jau sušalo, vilkėdamas vien apatinius kareiviškus marškinius… Staliną paguldė ant sofos ir apklojo pledu… Kovo 2 dieną atvyko gydytojai… Pradėjo Stalino apžiūrą…”
O dabar gydytojų žurnale skaitome, kaip buvo iš tikrųjų.
„Pirmoji apžiūra įvyko kovo 2 dieną 7 valandą. Jį apžiūrėjo profesoriai, dalyvaujant Kremliaus gydytojų valdybos viršininkui Kuperinui… Ligonis gulėjo be sąmonės ant sofos su kostiumu.”
Tačiau Lozgačiovas niekada niekur nepasakojo, kad Stalinas prieš atvykstant gydytojams buvo aprengtas. Kodėl? Ar ne todėl, kad jį rado jau mirusį, paskui pusnuogį vado kūną pakeitė „staigiai susirgusiu” kostiumu vilkinčiu jo antrininku? Beje, apie tai, kad Staliną iš karto rado mirusį, pasak vasarnamio administratoriaus Orlovo, jam pranešė Kremliuje buvęs atsakingas už maitinimą Genadijus Kolomencevas.
Kur dėjo mirusį Staliną – neaišku. Neatmetama, jog pradžioje jis buvo paslėptas čia esančioje didžiulėje šaldymo kameroje. Vėliau jį slapta palaidojo. Arba užmūrijo rūsyje… Taip, kaip iki šiol niekas nežino, kur yra Bucharino ir Rykovo palaikai. Tas pats galėjo nutikti ir mirusiam Stalinui, ir jo antrininkui. O štai, kad patologų anatominiam tyrimui buvo atiduotas ne Stalino kūnas, – jei tikėsime patologų tyrimo aktu, – abejonių nekelia.
Kaip atsiskyrė vado pirštai?
Tam, kad būtų prieita prie anksčiau pateiktos išvados, pakanka palyginti Stalino kūno patologinio tyrimo aktą su gyvo vado kūno gydytojų aprašymu.
Pirmiausia stebina tai, kad, apžiūrint vado kūną ir fiksuojant viską iki smulkiausių detalių, nebuvo pastebėta, kad jo kairės kojos pirmas ir trečias pirštai yra kartu suaugę. Juk šitai buvo pastebėta dar 1904 metais Džiugašvilį areštavus, jo medicininės apžiūros metu, kai jam ėjo 20-ieji metai. O apie kokį nors tų pirštų atskyrimą operacijos būdu niekur nė žodeliu neužsiminta. O jei ji ir būtų daryta, tai būtų likę randai. Juos medikai būtinai būtų užfiksavę, kaip surašė kur kas smulkesnius, nereikšmingus požymius. Kojos, kaip ir kitos kūno dalys, buvo aprašytos iki smulkmenų, nepamirštant pažymėti, pavyzdžiui, net kokioje padėtyje buvo mirusiojo kojos bei kokios spalvos kuris piršto nagas!
Ambulatorinėje 1925 ir 1926 metų kortelėje gydytojai Krauzas, Fersteris, Rozanovas, Obrosovas ir Jelistratovas aiškiai buvo įrašę: „J. V.Stalino kairiosios kojos pirštai iš prigimties suaugę”.
Ir ne vien tai. Pasirodo, nė vienas iš tų žymiausių medikų, rašiusių patologijos ir anatomijos aktą, nepastebėjo, kad Stalino kairioji ranka aiškiai skiriasi nuo dešinės, nes ji nesusilenkdavo. Juk tai, vadui esant gyvam, buvo fiksuota visose jo ligos istorijose, taip pat matoma visose jo nuotraukose. Štai 1926 metų rugpjūčio 11 dieną konsultantai ligos istorijoje įrašė, jog J.Stalino kairioji ranka dėl peties ir alkūnės sąnarių atrofijos, kilusios dėl sumušimo ir ilgo pūliavimo (jam esant 6 metų), buvo pažeistas sąnaris, kuris neleidžia rankai laisvai judėti.
Apie tokius sąnarių pažeidimus pomirtiniame akte nieko nerašoma, tik nurodomas nevienodas rankų storis. Bet juk analogiškus rankų storio skirtumus lengva pastebėti apžiūrint kone kiekvieną žmogų, todėl surasti Stalinui antrininką su tokiais pat patologiniais nukrypimais sunkumų nebuvo. Juk užtenka, pavyzdžiui, ant vienos rankos uždėti gipsą, kurį laiką palaikyti ir po to jos netreniruoti, – ir bus toks rezultatas.
Nepastebėtas akte liko ir 1929 metais profesorių Valedinskio ir Versilovo užfiksuotas Džiugašvilio kojų storio nevienodumas: dešinė 20 cm žemiau kelio buvo 33 cm storio, o kairė – 31 cm. Prie klubų jo kojų storis jau skyrėsi net 3 cm (51 – 48). O juk paprastai į akis krenta net 1 cm galūnių nesutapimas. Tad ką jau bekalbėti apie 2-3 cm.
Jo valdymas galėjo tęstis be galo!
Iš viso to galima daryti išvadą, jog 1953 metais laidojamas vado kūnas Stalinui nepriklausė!!! Tad kokios išvados?
Jei tikėtume gandais, kad Stalinas buvo nunuodytas 1937 metų gruodžio 23 dieną, o jo vietoje buvo pastatytas antrininkas, tai periodiškas Stalino keitimas galėjo sėkmingai vykti ir toliau!
Kam tai buvo naudinga?
Žinoma, jo bendražygiams! Tokiu atveju jie Stalino vardu valdžią turėti savo rankose galėjo net kelias kartas! O gal jie būtų panorėję tai tęsti iki begalybės (paskelbę genialųjį vadą nemirtingu)? Pasaulio praktikoje jiems buvo reikalingas išpūstas Stalino autoritetas. O ištikimieji jo tarnai apie viską tylėjo. Ne veltui vėliau Malenkovo sūnus Andrejus pasakojo: kai tėvo paklausdavęs ko nors apie Staliną, iš jo neišpešdavo nė žodžio net praėjus 30 metų po pastarojo mirties!
Tokia istorija, žinoma, sunku patikėti, tačiau ko tik pasaulyje nebūna! Ypač kai Staliną supo tokie asmenys, kaip Berija, Malenkovas ir kt. Išeitų, jog tai jie 1953 metais sustabdė Stalino eilinio antrininko atėjimą į valdžią.
O apie tai, kad prie šių reikalų pridėjo savo ranką Berija, liudija išlikę Kremliuje to laiko dokumentai.
Taigi kada iš tikrųjų mirė Stalinas ir kas jo vietoje palaidotas?
Vetusta Prišmantienė
Idomi versija 🙂
nustebinot