Didėjant uosto krovai, miesto gatves vis labiau užkemša sunkusis transportas. Ypač aktuali miesto pralaidumo problema gali tapti po metų, kai uosto centrinėje dalyje pradės veikti naujas konteinerių terminalas, bus pastatytas keleivinių laivų terminalas.
Seime pradėti svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai. Svarbiausias pakeitimas tai, kad uosto lėšomis būtų leista rekonstruoti ir tiesti privažiavimo prie uosto kelius.
Jau ir dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagal susitarimą su savivaldybe kasmet skiria po 3 milijonus litų į uostą einantiems keliams tvarkyti.
Tačiau tų pinigų neužtenka. Pavyzdžiui, šiaurinio uosto išvažiavimo kelio projekto vertė net 74 mln. litų. Šį projektą daugiausiai remia ES Sanglaudos fondas.
Klaipėdoje yra ir kiti išvažiavimo keliai, kuriuos reikės rekonstruoti. Verkiant reikia tiesioginio išvažiavimo iš pietinės uosto dalies, kuris aplenktų Rimkų gyvenvietę. Anksčiau ar vėliau rekonstruoti teks ir Baltijos prospektą, ir jo sankryžas, taip pat Jakų žiedinę sankryžą.
Seime pradėtame svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme taip pat siūloma priimti nuostatą, kad Uosto direkcija galėtų kompensuoti už savivaldybei nuosavybės teise priklausančius statinius, kurie trukdo uosto plėtrai, taip pat mokėtų už jų pašalinimą iš uosto teritorijos bei rezervinių uosto teritorijų. Tokia nuostata leistų Uosto direkcijai greičiau perimti uosto rezervines teritorijas tarp Nemuno, Minijos ir Kalnupės gatvių.
Tačiau Seimo Ekonomikos komiteto nariai mano, kad reikėtų priimti tokią nuostatą, pagal kurią Uosto direkcija savivaldybei sumokėtų už rezervinėje teritorijoje esantį turtą ir įpareigotų savivaldybę jį nugriauti. Kažin, ar tokia nuostata paskatintų rezervinių teritorijų panaudojimą. Savivaldybė nebūtų suinteresuota griauti statinių, už kuriuos gavo pinigų. Taip pat jai nerūpėtų tai, kas bus uosto rezervinėse teritorijose.
Vidmantas Matutis