Iki Kalėdų turėtų būti restauruotas Lietuvos jūrų muziejaus dalį – buvusią tvirtovę juosiančio kanalo tiltas, sutvirtintos apgriuvusios krantinės prie jo.
Labiausiai susidėvėję buvo jūrų liūto Bocmano ir ruonių baseinai. Jie liepą pradėti restauruoti ir jau atnaujinti. Jūrų žinduolių prižiūrėtojai džiaugiasi, kad išsipildė ir senas jų noras turėti vadinamąjį karantino baseiną, kur laikinai apgyvendinami sunegalavę gyvūnai.
Lietuvos jūrų muziejaus ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės teigimu, baseinų rekonstravimo darbams muziejus skelbė konkursą. Baseinus pertvarkė ir atnaujino konkursą laimėjusi bendrovė „Gardinta”. Tie darbai muziejui kainavo apie 300 tūkstančių litų.
Teko nusausinti kanalą
Kitas senas Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės rūpestis – susidėvėjęs unikalus reduto kanalo tiltelis. Jis nebuvo atnaujintas nuo muziejaus atidarymo. Prieš 25 metus rekonstruojant tvirtovę, tiltelis atstatytas pagal architekto Arvydo Šliogerio atkurtą projektą. Jo ąžuolinis grindinys ir perdangos buvo pakloti ant senųjų atramų. Ilgainiui vanduo, žiemos šalti orai gerokai apardė ir tilto atramas, ir kanalą juosiančias krantines. Ypač prie tiltelio.
Prieš rekonstrukciją norint geriau apžiūrėti povandeninę atramų ir krantinės dalis, teko iš griovio išpumpuoti vandenį. Jo liko tiek, kad būtų galima giliausioje vietoje perbristi su auliniais batais. Išleidus iš kanalo vandenį, specialistai apžiūrėjo, kur krantinės labiausiai pakenktos, ir patarė, kaip geriau jas atnaujinti.
Rado sprogmenį
Rekonstrukcijos darbai artėja į pabaigą. Prie muziejaus kasų ir šalia tiltelio vietoj senojo grindinio klojamos naujos trinkelės. Tačiau spalio pabaigoje, kai prieš sutvirtinant tiltelio atraminę sienelę reikėjo atkasti smėlį, remontininkai 2 metrų gylyje rado Antrojo pasaulinio karo laikų nesprogusią bombą. Iškviesti išminuotojai ją nuvežė į Kairių poligoną ir nukenksmino. Daugiau pavojingų radinių remontininkai, anot N. Puteikienės, nerado.
Tiltelio atrama ir krantinės sutvirtintos. Liko pakeisti nauju jo senąjį ąžuolinį grindinį, kuris turi būti toks tvirtas, kad atlaikytų ne tik žmones, bet ir sunkvežimius.
Plokštes keičia trinkelėmis
Kaip teatro įvaizdžio formavimas prasideda nuo rūbinės, taip Lietuvos jūrų muziejus – nuo jo prieigų. Prieš keliolika metų klotą grindinį ne kartą „šukavo” ir uraganai. Po „Anatolijaus” uragano visa krantinė buvo virtusi pasišiaušusiomis cementinių plytelių nuolaužomis. Šį rudenį senąsias grindinio plyteles pradėta keisti trinkelėmis. Jas kloja konkursą laimėjusi bendrovė „Pamario apdaila”.
Jūrų muziejaus darbuotojo Artūro Plokščio teigimu, naujos dangos paklota 500 kvadratinių metrų. Jei orai leis, tiltelio rekonstrukcija turėtų būti baigta iki Kalėdų, o senasis grindinys trinkelėmis pamažu bus keičiamas ir kitais metais.
Gavus lėšų ateityje bus rekonstruojamas ir dabar akmenimis grįstas tvirtovės kiemas. Atėjo laikas vėl tvirtinti velėnuotus jos šlaitus. Laiku neatlikus numatytų darbų problemos gali išlįsti į paviršių ir pradėti badyti akis ne tik jas žinantiems darbuotojams, bet ir tūkstančiams populiariausio Lietuvoje muziejaus lankytojų.
Adelė Žičkuvienė