Prognozuojama, kad ir kitais metais Lietuvos ekonomika augs gana sparčiai, tad ekspertai nekeičia ankstesnių Lietuvos BVP plėtros prognozių.
Pasak analitikų, šiemet šalies ekonomika išaugs 6,8 proc., 2006 metais – 6,5 proc., o 2007 metais – 6,2 procento.
Anot SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, remiantis pastarųjų metų šalies ekonomikos raidos logika, ekonomikos plėtra galėtų staigiai sulėtėti tik padarius šiurkščių ekonominės politikos klaidų.
„Dabartinė Vyriausybė, tegul ir sunkiai vykdanti reformas ir nepakankamai gerinanti investicinę aplinką, visgi sugeba laikytis fiskalinės disciplinos, todėl tokių klaidų tikimybė nėra labai didelė”, – teigė G. Nausėda.
Padidėjo šansai eurui
Pasak analitiko, Lietuvos ekonomika pademonstravo didesnį atsparumą pasaulinių naftos kainų kilimui, nei iš pradžių buvo galima tikėtis. Nors vidaus paklausa sparčiai didėjo, nuožmi konkurencija gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose neleido verslo subjektams laisvai koreguoti savo prekių kainų brangstant degalams.
„Dėl šios priežasties degalų kainų didėjimas Lietuvos gyventojus „užkabino” tik tiesiogiai – per išlaidas kurui, esančias vidutinio statistinio namų ūkio vartojimo krepšelyje”, – teigė G. Nausėda.
SEB Vilniaus bankas apskaičiavo, kad nuo 2004 metų spalio iki šių metų spalio degalų brangimu galima paaiškinti daugiau kaip trečdalį (1,1 proc.) metinės 3,1 proc. infliacijos. Kita vertus, G. Nausėdos nuomone, pastaruoju metu atslūgus įtampai pasaulinėje naftos rinkoje ir atpigus degalams, padidėjo tikimybė, kad kitų metų viduryje Lietuva įvykdys visus Mastrichto konvergencijos kriterijus ir galės laiku įsivesti eurą. Kol kas SEB Vilniaus bankas vidutinės metinės infliacijos prognozių nekeičia: 2005 metais – 2,6 proc., 2006 metais – 2,5 proc. ir 2007 metais – 2,7 procento.
Paskolos brangs
Šio banko analitikai teigia, kad rekordiškai mažų palūkanų normų laikotarpis Lietuvoje netrukus baigsis. Prognozuojama, kad per artimiausius dvylika mėnesių Europos centrinis bankas padidins bazines palūkanų normas 0,5-0,75 procentinio punkto, tad panašiai ar truputį mažiau turėtų pakilti palūkanos ir Lietuvos vidaus rinkoje.
Anot G. Nausėdos, palūkanų normoms padidėjus ne daugiau kaip 0,5 procentinio punkto, kreditų rinka nepatirtų didelio smūgio, tačiau joms kylant sparčiau, verslininkų ir gyventojų reakcija būtų skausmingesnė. Palūkanų normų kilimo nuojauta artimiausioje ateityje gali net paskatinti kreditavimo plėtrą, kadangi imti kreditus ryžtųsi ir iki šiol dvejoję ūkio subjektai, ypač tie, kuriems reikia trumpalaikių kreditų.
Bankas prognozuoja, kad šių metų pabaigoje vidutinė paskolų litais palūkanų norma bus 5,25 proc., 2006 metų pabaigoje – 5,75 proc., o 2007 metų pabaigoje (galimas dalykas, jau eurais) – 6 procentai.
Mažės įmonių pelnai
Nors Lietuvos nefinansinių įmonių pelningumo rodikliai nuolat didėjo ir pirmąjį šių metų pusmetį buvo geriausi per šešerius metus, banko analitikai prognozuoja, kad įmonių pelnas jau šiemet gali pradėti mažėti, todėl pelningumo rodikliai išsivysčiusių šalių lygio artimiausioje ateityje nepasivys.
„Lietuvos įmonių pelningumas gali smukti jau šių metų pabaigoje ar pirmoje kitų metų pusėje. Bendrovių pelną mažins didėjančios gamybos sąnaudos, o kai kurias įmones oficialiai skelbti mažesnį pelną gali paskatinti laikinasis socialinis mokestis, šalyje įvedamas kitų metų pradžioje”, – teigė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Nepaisant spartaus augimo, Lietuvos įmonių pelningumas nuo kai kurių išsivysčiusių šalių atsilieka net iki 5 proc. punktų. Kapitalo grąža Lietuvoje lyginant su šiomis šalimis yra mažesnė dėl gerokai menkesnio darbo našumo ir gamybos pajėgumų panaudojimo efektyvumo bei pasyvesnio įmonių skolinimosi.
Svarbiausieji iššūkiai, laukiantys Lietuvos įmonių artimiausiu metu – gamybos sąnaudų didėjimas dėl brangstančios darbo jėgos, aukštų degalų, žaliavų ir medžiagų kainų. Taip pat sunkumų sukels kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, ekonominis euro zonos sąstingis ir Pietryčių Azijos gaminių konkurencija. Laukiamas palūkanų normų didėjimas – dar viena nepalanki žinia verslui.
SEB Vilniaus banko analitikų teigimu, vis dėlto bus ir tokių ekonominių veiklų, kurios su minėtais iššūkiais susidoros palyginti lengvai – pavyzdžiui, maisto produktų ir gėrimų gamyba, telekomunikacijų ir informacinių technologijų bei vidaus prekybos sektoriai. Pasak V. Tauraitės, maisto pramonės plėtrą labiausiai skatins konkurencingas eksportas, o telekomunikacijų, informacinių technologijų ir prekybos sektorius kels stipri vidaus rinkos paklausa.
„Labiausiai nuo gresiančių sunkumų kentės transporto ir sandėliavimo, energetikos ir tekstilės sektoriai”, – prognozavo V. Tauraitė.
Banko ekspertų nuomone, transporto ir sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės itin jautriai reaguos į aukštas degalų kainas, energetikos sektoriaus perspektyvas iš esmės lems Ignalinos atominės elektrinės likimas, o tekstilės gamintojams ir toliau bus itin sudėtinga konkuruoti su kinų ir turkų įmonėmis.