Kačių taip pat tyko pavojai

Praktika byloja, kad žmonėms trūksta žinių auginant kates ir globojant benames. Kartais ir širdingiausias gydymas, jei jis neparemtas esminėmis veterinarijos žiniomis, gali būti pražūtingas susirgusiam gyvūnui.

Aspirinas katėms nuodingas

Neveislinių kačių pasiūla pranoksta paklausą. Dėl to daugelio kačiukų laukia liūdnas likimas – dalis jų atsiduria gatvėje. Vieni žmonės juos veja šalin, kiti pagloboja, atnešdami atlikusį nuo stalo kąsnelį ir net gelbėdami nuo ligų.

Dabar, kai oras šaltas ir drėgnas, ir valkataujantys, ir išleidžiami laisvai palakstyti gyvuliukai peršąla – kosti, sloguoja. Veterinarijos gydytojas Arvydas Burinskas nepataria gydyti gyvūnus patiems, nes, nežinant vaistų dozių ir jų tinkamumo, nemokšiškas gydymas gali labai pakenkti. Anot specialisto, jokiu būdu negalima duoti peršalusiai katei aspirino, nes jos organizmas netoleruoja jokių vaistų, kuriuose yra nesteroidinių preparatų. Beje, šunims aspirinas nekenksmingas.

Bet koks gyvūnų gydymas namuose dažniau padaro daugiau žalos nei naudos jų sveikatai. Jei nėra galimybės nuvežti gyvūną į gydyklą, tai reiktų bent paskambinti veterinarijos gydytojui.

Vietoje nuodingų augalų – specialūs želmenys

Turbūt pastebėjote, kad jūsų katė mėgsta kramtyti kambarinių augalų lapus. Verta žinoti, kad katės, pasmaguriavusios azalijos, filodendro, ciklomeno, rusmenės, difenbachijos ar kitų rečiau auginamų gėlių lapų, gali labai greitai sunegaluoti – pradeda pykinti. Jei katė vemia be pertraukų, reikia skubiai vežti į gydyklą. Ypač nuodingi katėms yra amalas ir gebenė. Visus šiuos augalus reikia laikyti taip, kad katės prie jų neprieitų.

„Katė nekramtys jai kenksmingų augalų, jei vaišinsite ją specialiais želmenimis, kurie parduodami zooparduotuvėse. Ten pat galima įsigyti ir specialios pastos, kuri užtepama katėms ant letenėlių. Beje, kramtydama želmenis ar laižydama pastą, katė išsivalo (vemia) skrandį, į kurį kasdieną po „prausimosi” patenka plaukų”, – aiškina veterinarijos gydytojas Mintautas Sakavičius.

Jei gydėte šunį nuo blusų, tai nereiškia, kad tą patį preparatą galima naudoti ir katėms. Mat dauguma priešblusinių insekticidų yra nuodingi katėms – jos pradeda ašaroti, vemti, viduriuoti, dažnai šlapintis, seilėtis. „Jei netyčia užlašinote ant katės kailio šuniui skirto priešblusinio preparato, reikia skubiai „išskalbti” tą vietą šiltu vandeniu. Jei katės savijauta blogėja, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją”, – pataria M.Sakavičius.

Garaže – ne vieta

Katėms pavojų kelia žiurkių nuodai, kurių tokiu metų laiku būna padėta namų rūsiuose. Suėdusios nuodų žiurkės ar pelės iš pradžių tampa vangios, ir jas lengvai pagauna katės. Suėdusios apsinuodijusią žiurkę ar pelę, katės gali apsinuodyti, nors tai pasitaiko retai. Dažniau apsinuodija šunys. Katės, matyt, jaučia, kad pelė yra pavojinga.

Jei katė mėgsta užsukti į atidarytą garažą, tai ji gali labai sunkiai apsinuodyti, lyžtelėjusi jai skaniai kvepiančio aušinančio skysčio, kurio gali būti prilašėję, pavyzdžiui, po automobiliu. Šiuo nuodingu skysčiu dažniau pasmaguriauja šuniukai.

Namuose naudojami cheminiai aerozoliai gali patekti ir ant katės kailio, kurį ji kasdieną atidžiai valo. Tad gyvūnas gali prisilaižyti jos organizmui kenksmingų chemikalų.

Virginija Skučaitė