Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Finansų komiteto ir Klaipėdos Europos verslo informacijos centro iniciatyva lapkričio 18 d. surengta Klaipėdoje veikiančių bankų atstovų diskusija apie alternatyviosios energetikos perspektyvas Vakarų Lietuvoje. Taip pat ir apie jai iškilusias problemas: ne vien bankininkai ir mokslininkai, važiuodami į Palangą, ties Vydmantais mato daugiau kaip prieš pusmetį pastatytas, bet iki šiol neveikiančias vėjo jėgaines.
Renginyje dalyvavo Vėjo energetikos asociacijos prezidentas S. Paulauskas, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas J. Vilemas, AB „Lietuvos energija” energetikos plėtros departamento direktorius dr. D. Šulga.
Pasak unikalaus Lietuvoje Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose veikiančio ir daugelio bankų filialus vienijančio Finansų komiteto pirmininko, „Sampo” banko Klaipėdos filialo direktoriaus M. Žilinsko, ši tema yra aktuali visiems Vakarų Lietuvoje veikiantiems bankams. Į juos vis dažniau kreipiasi klientai, prašydami kredituoti dar neįprastą Lietuvoje verslą. Dėl jo perspektyvų – daug nežinios, nors alternatyvios energetikos plėtrą remia ir Europos Sąjunga, tačiau finansininkams, turint mažai informacijos, yra sudėtinga pateikti savo pasiūlymus. M. Žilinsko teigimu, diskusijoje siekta pateikti ne tik bendrą informaciją, statistiką, bet ir mokslininkų, energetikų, pagaliau verslininkų požiūrį ir nuomonę.
Teoriškai – septynios, praktiškai – viena
Vėjo energetikos entuziastas S. Paulauskas teigė, kad Lietuvai toli iki kitų ES šalių vėjo energetikos lyderių – Vokietijos, Danijos ar Ispanijos. Lietuva deklaruoja šiuo metu turinti 7 vėjo jėgaines, tačiau 6 iš jų tik stovi. Tai pavadinta politiniu ir ekonominiu fenomenu – 6 vėjo jėgainių projektas, kainavęs 20 mln. Lt, gali pradėti realiai veikti tuomet, jei bus sumokėta 12 mln. Lt už jėgainių pajungimą į elektros tinklus. Manoma, kad po 20 metų vėjo jėgainių gaminamos elektros kaina bus viena mažiausių, o didžiausią perspektyvą turi vėjo jėgainių parkai jūroje. Šiuo metu atliekama tokio vėjo jėgainių parko jūroje poveikio aplinkai analizė.
Kartu pateiktos ir kliūtys, su kuriomis susiduriama plėtojant vėjo energetiką. Visų pirma problema tampa elektros tinklų monopolija, tradicinio kuro tiekimo bendrovių ekonominiai interesai. Anot S. Paulausko, priimami įstatymai taip pat dažnai neatitinka ekonominių šalies ar vartotojų interesų, o sprendžia tik šiandienos ekonomines problemas.
Pasak renginyje dalyvavusio Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininko, profesoriaus, habilituoto daktaro J. Vilemo, politikai visada išnaudoja energetikos klausimus savo politiniams tikslams pasiekti. Pasak jo, vėjo energetika nepaisant visų pokyčių Lietuvos energetikos sistemoje turės savo vietą – jėgainių gamybos kaštai mažėja, galingumas didėja. J. Vilemo teigimu, valstybės garantijų lygyje šis verslas nėra rizikingas: besikreipiantis į banką klientas turėtų pateikti licenciją, įrodančią, kad jis laimėjo AB „Lietuvos energija” konkursą. Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2020 m. priimti vėjo jėgainėse išgaunamą elektros energiją po 22 ct už 1 kilovatvalandę. Nepaisant to, kad valstybė yra įsipareigojusi ES dalyvauti plėtojant alternatyvią energetiką, jei bus galima importuoti energiją pigiau, tai ir bus daroma.
Daugiausia vėjo jėgainių – Klaipėdos regione
AB „Lietuvos energija” energetikos plėtros departamento direktorius dr. Dalius Šulga teigė, kad kol kas iš atsinaujinančių šaltinių išgaunama elektros energija sudaro 4,36 proc., o 2010 m. turėtų sudaryti 8 proc. Daugiausia vėjo jėgainių yra Klaipėdos regione, jų galia – 940 kW. AB „Lietuvos energija” iki 2006 m. rengia konkursus didesnės nei 250 kW galios vėjo jėgainėms įrengti. Iki šiol konkursus laimėjo 8 bendrovės ir vienas fizinis asmuo, dabar rengiamu konkursu vėjo jėgainėms Vakarų Lietuvoje Tauragės kryptimi įrengti taip pat yra aktyviai domimasi. D. Šulga taip pat minėjo problemas, su kuriomis susiduria verslininkai, laimėję šiuos konkursus: kyla sunkumų dėl detaliojo planavimo, žemės pirkimo ar nuomos, yra atvejų, kai kylantys konfliktai su šalia esančių sklypų savininkais persikelia į teismus ir ilgam sustabdo investicijas.
Vida Kažuro